BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


LOŠIMŲ PRIEŽIŪRA LIETUVOJE – KIEK UŽAUGOME PER 20 METŲ? II DALIS

Data

2021 07 02

Įvertinimas
0
II dalies straipsniui.jpg

Šiandien pristatome Jums Lošimų priežiūros tarnybos veiklos 20 metų Jubiliejaus straipsnio II-ąją dalį:

AKIRATYJE – SUTARTOS SPORTO VARŽYBOS

Per 20 metų Lošimų priežiūros tarnybos vykdoma priežiūros sritis nuolat plėtėsi ir atliekamų funkcijų daugėjo: per šiuos metus Lošimų priežiūros tarnyba tapo atsakinga ne tik už lošimų kontrolės vykdymą, bet ir pradėjo vykdyti manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis stebėseną.

Institucijos specialistams vykdant manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis stebėseną yra analizuojami gauti duomenys, kreipiamasi į prižiūrimus ūkio subjektus dėl informacijos ar paaiškinimo pateikimo, konsultuojamasi su užsienio partneriais, kolegomis, ir, be abejo, esant reikalui, surinkta informacija yra perduodama ikiteisminio tyrimo institucijoms.

Kovoje su nesąžiningais sporto veikėjais lūžiu tapo 2017 m. sausio 1 d., kai tokio pobūdžio nusikalstama veika buvo kriminalizuota Baudžiamojo kodekso pataisa, už manipuliavimą profesionalių sporto varžybų eiga arba rezultatais numatant laisvės atėmimą iki ketverių metų.  

Lietuvoje nesąžiningi susitarimai sporte tikrai egzistuoja, bet, kaip ir visame pasaulyje (Europoje), nustatyti paplitimo mastą yra sudėtinga. 2019 m. metų pabaigoje Lietuvoje nuskambėjo skandalai, susiję su įtarimais sutartomis rungtynėmis šalies futbolo lygose. Lietuvos futbolo federacija viešai paskelbė duomenis, kad 2019-ųjų sezone, kalbant apie I ir A lygas, buvo gauti 25 raportai dėl galimai sutartų varžybų, iš kurių 17 buvo užfiksuoti FK „Atlanto“ ir FK „Palangos“ klubuose. FK „Atlantas“ ir FK „Palanga“ už LFF Drausmės kodekso pažeidimą pašalinti iš A lygos, klubams, žaidėjams skirtos sankcijos.

Šiuo metu mūsų partneriai manipuliacijų sporte prevencijos srityje yra Lietuvos futbolo federacija, Lietuvos krepšinio federacija. Nuo 2015 m. pagal Susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su manipuliacijomis sporto varžybų rezultatais bendradarbiaujame su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, prie kurio 2020 m. prisijungė ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba bei  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Šis atnaujintas susitarimas skirtas Lietuvai rengiantis ratifikuoti Konvenciją dėl manipuliavimo sporto varžybomis. Ratifikavusi šią Konvenciją, Lietuva prisiims įsipareigojimus efektyviau bendradarbiauti tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu tarp suinteresuotų šalių – valstybių institucijų, sporto organizacijų ir lažybų iš sporto organizatorių, siekiant kovoti su nesąžiningomis sporto varžybomis, sukurti nacionalinę platformą.

Europoje manipuliacijų sporte prevencijos srityje esame taip pat viena iš aktyviausių institucijų – Lošimų priežiūros tarnybos patirtis šioje srityje žinoma ir vertinama tarptautiniu mastu, specialistai kviečiami dalintis ekspertine patirtimi, skaityti pranešimus tarptautiniuose renginiuose.

Nuo 2018 m. aktyviai bendradarbiaujame su Pasauline loterijų stebėjimo organizacija GLMS (Global Lottery Monitoring System) – keičiamės informacija apie galimai sutartus įvykius sporte, dalyvaujame GLMS atliekamuose įtartinų pasiūlų stebėjimo procesuose ir kt.

Bendradarbiavimas, keitimasis informacija, dėmesys problemai, sporto, lošimų pasaulio bei plačiosios visuomenės švietimas ir jos sąmoningumo didinimas prisideda prie sąžiningos konkurencijos, paremtos sportiniais pasiekimais, o ne susitarimais ar finansiniais interesais, kas taip pat padeda užtikrinti lošėjų, o taip pat licencijas turinčių lažybas organizuojančių bendrovių apsaugą nuo surežisuotų rungtynių ir nusikalstamų susitarimų.

Negana to, Lošimų priežiūros tarnyba ne vienus metus gilinasi į sutartų rungtynių prevencijos klausimus, dalyvauja renginiuose, mokymuose. Mūsų siekis – skatinti nepakantumą šiam reiškiniui, kad mūsų sportas būtų apsaugotas nuo nusikalstamų susitarimų, siekiant finansinės naudos, įtraukiant į tai sportininkus, lažybų bendroves bei lažybų dalyvius, sporto sirgalius.

PAGALBA TIEMS, KURIEMS PRAMOGA TAMPA PROBLEMA

Kitas svarbus žingsnis, kurį dar 2004 metais reaguodama į padažnėjusius lošiančių asmenų ir jų artimųjų kreipimąsi dėl pagalbos sprendžiant probleminio lošimo pasekmes, žengė tuometinė Valstybinė lošimų priežiūros komisija, inicijavusi susitarimą tarp lošiančiųjų ir azartinius lošimus organizuojančių bendrovių. Tokio susitarimo rezultatas buvo programa dėl Savanoriško apsisprendimo nelošti, kurios pagrindu lošėjai galėjo teikti atitinkamos formos prašymus, kad lošimų organizatoriai neleistų jų į lošimų vietas.

Būtent šio susitarimo pagrindu buvo sukurtas ir 2017 m. gegužės 1 d. pradėjo oficialiai veikti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų (ASGLA) registras, plačiau žinomas kaip „Nebenoriu lošti“ programa.

Šiandien kai kuriems lošėjams galimybė savanoriškai įsitraukti į šį registrą yra vienas pagrindinių būdų, kuris padeda apsaugoti save nuo nekontroliuojamo lošimo keliamų pasekmių. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. ASGLA registrui jau yra pateikta virš 20 000 prašymų apriboti savo galimybę lošti. Vidutiniškai per dieną Lošimų priežiūros tarnyba gauna ~ 16 tokių prašymų.

Paprastai problemos dėl lošimo paliečia ne tik lošiantį asmenį, bet ir jo šeimos narius. Todėl dar 2010 metais Valstybinė lošimų priežiūros komisija priėmė svarbų sprendimą įsteigti papildomą etatą emocinės paramos specialistams, kurie, lygiagrečiai su priimamais prašymais, galėtų teikti emocinę bei informacinę paramą visiems, kuriems tai yra reikalinga.

Per šiuos metus Lošimų priežiūros tarnybos veikla ir specialistų kompetencija išsiplėtė tiek, kad kartu su galimybe pateikti prašymą, probleminiams lošėjams ir jų artimiesiems Lošimų priežiūros tarnyboje siūlomos neatlygintinos psichologų konsultacijos, veikia Lošiančiųjų artimųjų savitarpio paramos grupė, kurios susitikimus veda tarnybos psichologai, aktyviai vykdoma azartinių lošimų prevencinė veikla: kuriamos socialinės reklamos, vykdomas visuomenės informavimas medijoje, skaitomos paskaitos probleminio lošimo temomis tiek psichinės sveikatos specialistams, tiek kitoms suinteresuotoms visuomenės grupėms.

Per 11 metų prevencinės veiklos laikotarpį, Lošimų priežiūros tarnyba tapo vienintele valstybine institucija, besispecializuojančia probleminio lošimo prevencijos ? srityje, kurios specialistai aukšti vertinami lošimų priklausomybės srityje.

LOŠIMAI, LOTERIJOS IR... ŽAIDIMAI?

Daugybę metų Lošimo priežiūros tarnybos veiklos branduolį sudarė lošimų ir loterijų priežiūra ir kontrolė. Tačiau situacija iš esmės pasikeitė 2019 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Įstatymo pataisos ir Lošimų priežiūros tarnybai buvo pavesta vykdyti dar ir žaidimo automatų veiklos priežiūrą. Žaidimo automatai, kaip ir lošimo įrenginiai, gali būti naudojami tik sertifikuoti, registruoti ir atitinkantys Įstatymo reikalavimus.

Dabar jau daug kam yra žinoma, kad dar nuo 2014 m. liepos 1 d. (kai buvo reorganizuota Valstybinė metrologijos tarnyba) iki 2019 m. gegužės 1 d. žaidimų automatų verslas Lietuvoje buvo visiškai nekontroliuojamas ir neprižiūrimas, t. y. bet kas ir bet kur galėjo statyti žaidimo automatus, o kilus nesklandumams žaidėjai neturėjo į ką kreiptis pagalbos.

Visgi žmogui, kuris nėra ekspertas, klausimas – tai žaidimo ar lošimo automatas – greičiausiai nekyla tik tada, kai įrenginys stovi lošimų organizavimo vietoje, t. y. – automatų salonuose, lošimo namuose (kazino) lažybų punktuose. Visgi, yra atvejų, kai įvairūs įrenginiai stovi kavinėse, baruose, didžiuosiuose prekybos centruose ar kitose pramogų vietose ir žmogui, neturinčiam specialių žinių, vos pažvelgus atskirti ir suprasti yra sudėtinga, koks tai automatas.

Žaidimo automatams taikoma mažiau reikalavimų, tačiau draudžiama organizuoti žaidimus žaidimo automatais ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.

ŽMONĖS ŽINO IR PASITIKI LABIAU

Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ 2020 metais atliko tyrimą,  kuris atskleidė, kad azartinius lošimus yra lošę 12 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip ir 2019 m., dažniau azartinius lošimus rinkosi jaunesnio amžiaus (iki 29 m.) vyrai. Beveik kas trečias apklaustasis (28 proc.) nurodė, kad pažįsta asmenų, kurie lošia azartinius lošimus.

Šiuo metu apie Lošimų priežiūros tarnybą žino panašus asmenų kiekis (47 proc.), kaip ir apie Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (53 proc.) ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (51 proc.). Didžiausią dalį asmenų, žinančių apie Priežiūros tarnybą ir jos veiklą sudaro 30-39 m. amžiaus ir turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys. Dauguma apklaustųjų informaciją apie Priežiūros tarnybą sužino iš televizijos (39 proc.) ir interneto 27 proc. (tarp jaunimo tokių net 45 proc.).

Pasitikėjimas Lošimų priežiūros tarnyba augo visus šiuos veiklos metus – 2020 m. net 10 procentų išaugo asmenų kiekis, kurie mano, kad Lošimų priežiūros tarnyba tinkamai atlieka savo funkcijas. Tokius pokyčius galėjo lemti Lošimų priežiūros tarnybos paskutinius šešerius metus intensyviai vykdyta azartinių lošimų prevencija – nuolat vyksta paskaitos, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į azartinių lošimų keliamus pavojus, šviesti piliečius apie galimus pagalbos būdus nuo lošimų priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems. Taip pat Lietuvos valstybinėje ir komercinėje televizijoje bei radijo stotyse buvo transliuojama socialinė azartinių lošimų reklama, kuria visuomenė skatinama atsakingiau pramogauti lošimuose.

SOCIALINĖ REKLAMA – DAR VIENAS BŪDAS PADĖTI

Lošimų priežiūros tarnyba – tai ta institucija, kuri drąsiai priima naujus iššūkius ir entuziastingai imasi naujų iniciatyvų, suprasdama, kad tai – indėlis į sąmoningesnę ir saugesnę visuomenę. Viena tokių iniciatyvų – pradėta aktyviai viešinti socialinė azartinių lošimų reklama.

2019 m. žiemą Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu buvo pradėta publikuoti socialinę reklamą ir viešojo transporto stotelėse bei lauko stenduose – šiuo laikotarpiu buvo įsitikinta, kad socialinė reklama vis dar išlieka viena iš efektyviausių informavimo ir prevencijos priemonių, kelia susidomėjimą, emocijas ir pamąstymus.

2020 m., tęsdama socialinių reklamų ir prevencinių priemonių taikymą, Lošimų priežiūros tarnyba pristatė naują plakatą “Jei laimi – kodėl slepi?”, kuris Lietuvos miestų gatvėse pasirodė 2020 m. lapkričio pabaigoje.

Prevenciniai plakatai azartinių lošimų tematika – tai drąsi Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafinio dizaino katedros, kuriai vadovauja doc. Robertas Jucaitis, studentų vizija į probleminį lošimą. Jais siekiama atkreipti lošiančiųjų ir jų artimųjų dėmesį, taip pat priminti visuomenei, kad azartiniai lošimai ne visiems išlieka pramoga ir tam tikriems asmenims gali sukelti labai skausmingų pasekmių.

2020 m. išplatintame plakate pavaizduotas iš lošėjo kišenės traukiamas lošimo žetonas, kuris įprasminamas kaip visų lošimų simbolis. Tai užuomina į slepiamą lošimą ir su juo susijusias pasekmes. Tai, kad žetoną ištraukia artimojo ranka, irgi atspindi probleminio lošimo realybę. Daugeliu atveju artimieji tampa pirmaisiais atkreipusiais dėmesį į tai, kad "pramoga" tampa nebevaldoma ir lošiantysis ima slėpti savo lošimą. Tai žinutė ir lošėjams, kurie dar nėra pasirengę pripažinti savo lošimo, kaip probleminio. Jei teigiu, kad mano lošimas nekelia problemų, kad jo metu galiu uždirbti, kodėl tuomet slepiu lošimo faktą, neigiu, kad pralošiu?

Socialinės reklamos tikslas – informuoti visuomenę apie galimą žalą. Lietuvoje azartiniai lošimai pristatomi, kaip pramoga, tačiau retas susimąstydavo, kad net ir pramogos tam tikrai asmenų grupei gali sukelti rimtų pasekmių, pakeisiančių gyvenimą neatpažįstamai. Lošimų socialinės reklamos, kurias viešina Lošimų priežiūros tarnyba, yra nukreiptos ne tik į turinčius problemų asmenis, bet ir jų artimuosius. Jos kuriamos bendradarbiaujant ne tik su reklamų specialistais, bet ir su probleminiais lošėjais, kurie yra didžiausi reklamų kritikai.

 

Iš 2020 m. „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenų matyti, kad beveik pusė apklaustųjų matė arba girdėjo socialinę azartinių lošimų reklamą (daugiausiai šią reklamą matė ar girdėjo 30-39 m. respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą (67 proc.) ir gaunantys didesnes pajamas. Bėgant metams, daugėja ir asmenų, kurie mano, kad socialinė azartinių lošimų reklama yra aktuali – vien per 2020 metus šis skaičius išaugo dar 7 proc. ir iš viso daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad tokia reklama yra svarbi.

Apklausos rodo rezultatą – dauguma (74 proc.) lošusiųjų azartinius lošimus mano, kad lošimai gali sukelti priklausomybę. Tačiau daugėja gyventojų, kurie žino, kad lošiantis asmuo, jausdamas polinkį į priklausomybę, gali pateikti prašymą, kad jo neįleistų į lošimų organizavimo vietas (68 proc.).

EKONOMINĖ KRIZĖ IR KORONAVIRUSO IŠŠŪKIAI

Azartinius lošimų rinką nuolat lydi įvairūs pokyčiais, tačiau Lietuvos lošimo verslui, kaip ir jį prižiūrinčiai institucijai, teko įveikti net keletą neeilinių išbandymų – 2008-2009 metais netikėtai ištikusią ekonominę krizę (kai šalyje dalis verslo ne tik patyrę didelių nuostolių, bet ir buvo priverstas užsidaryti) bei 2020-2021 metus, kurie istorijoje bus paženklinti juoda, koronaviruso pandemijos, žyme. Uždarytos fizinės lošimo vietos, sutrumpintas darbo laikas, darbuotojų atleidimai ir prastovos – tai tik dalis iššūkių, kurios iki šiol bando įveikti azartinių lošimų organizatoriai.

Lošimų priežiūros tarnyba, viena svarbiausių vertybių laikydama lankstumą, kilus pandemijai, operatyviai ėmėsi reikšmingų pokyčių –  buvo rasti sprendimai ir įgyvendintos naujovės, padėjusios reorganizuoti vidinius darbo procesus ir palengvinti viso prižiūrimo sektoriaus darbą – parengtas ir taikomas nuotolinis lošimo organizavimo vietų patalpų apžiūros tvarkos aprašas, atitinkamai pakeistos Patikrinimo taisyklės, priimta nauja konsultavimo tvarka, Lošimų priežiūros tarnybos darbuotojams paruoštos nuotoliniam darbui tinkamos sąlygos ir priemonės.

20 METŲ – DAUG AR MAŽAI?

 

Akivaizdu, kad 20 metų azartinių lošimų industrijai ir Lošimų priežiūros tarnybai Lietuvoje, priešingai nei žmogaus gyvenime – nėra daug, tačiau per šį sąlyginai trumpą laikotarpį buvo įvykdyta daug reikšmingų permainų. Visiškai nereguliuota ir nekontroliuota lošimų rinka tapo gerokai skaidresne, stabilesne ir patrauklesne tiek lošėjams, tiek verslui.

 

Su metais ši rinka tapo kartu ir liberalesnė, ir griežčiau prižiūrima. Dabartinis lošimų rinkos teisinis reguliavimas neatsilieka nuo šią sritį įtakojančios technologinės pažangos ir išsiplėtusių lošimų organizavimo galimybių. Kuriant teisinę bazę įvertinta ir tai, kad lošimai yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet gali atnešti ir nepageidaujamų rizikingų pasekmių. Kol kas įveikti dar tikrai ne visi iššūkiai ir lošimų srityje laukia dar daug reikalingų permainų, tačiau svarbūs darbai daromi kiekvieną dieną.

 

Pažymėtina, kad Lietuva Europos Sąjungos azartinių lošimų ir loterijų priežiūros ir kontrolės kontekste yra viena pažangiausių - šalies iniciatyvos probleminių lošėjų apsaugos srityje, finansų kontrolės sistema, LAKIS, aktyvumas susitarimų sporte užkardymo srityje, spartus nelegalių nuotolinių lošimo paslaugų tiekėjų blokavimas ir bendradarbiavimas su finansų institucijomis, aktyvi socialinė reklama ir prevencinis darbas dažnai minimi kaip pavyzdiniai. Lietuvos lošimų rinka taip pat vertinama kaip viena geriausiai ir aiškiausiai reguliuojamų lošimų rinkų Europoje.