Dažniausiai užduodami klausimai

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 81, 9, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo 3 straipsnyje, kuriame pakeičiamas šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 81 straipsnis, nustatoma, kad: „Organizuoti nuotolinius stalo lošimus, nuotolinius lošimus automatu, nuotolines lažybas ar nuotolinį totalizatorių, įskaitant ir nuotolinį žirgų totalizatorių, nuotolinius bingo lošimus turi teisę bendrovės, šiame įstatyme nustatyta tvarka gavusios šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą licenciją, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą“. Nurodyta nuostata nustato 3 sąlygas, kurioms esant bendrovė turi teisę organizuoti nuotolinius lošimus, t. y., bendrovė privalo turėti: 1. licenciją organizuoti nuotolinius lošimus; 2. leidimą organizuoti nuotolinius lošimus; 3. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintą atitinkamo nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą. Šiuo metu turinčios leidimus organizuoti nuotolinius lošimus bendrovės neprivalės turėti antžeminių lošimų organizavimo vietų, kaip to reikalauja šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 81 straipsnis, po 2022 m. liepos 1 d. tik tokiu atveju, jei bendrovės atitiks aukščiau išvardintas sąlygas, t. y. gaus licenciją bei leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 1, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu Įstatymo 2 straipsnyje, kuriuo šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas papildomas nauju 51 straipsniu, numatyta, kad Juridiniai asmenys, Įstatyme nustatyta tvarka siekiantys įgyti licenciją organizuoti azartinius lošimus, apmokestinami vienkartiniu mokesčiu už licencijos organizuoti nuotolinius lošimus išdavimą – 500 000 eurų.

Tai galite sužinoti mūsų svetainėje, įėję į skitį „Registras“. Ten rasite nuorodą „Patvirtinti lošimo įrenginių tipai“.

Lietuvos Respublikoje loterijų organizavimo veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme (toliau – Loterijų įstatymas), kurio 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad loterija laikytinas žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Taigi, visais loterijos požymiais: 1) bilieto pirkimas; 2) atsitiktinis prizo lošimas, pasižymintis žaidimas laikytinas loterija, kurios organizavimui reikalinga loterijų veiklos licencija.

Atkreiptinas dėmesys, kad Loterijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą.

Azartinių lošimų veikla Lietuvos Respublikoje reglamentuojama Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme (toliau – Azartinių lošimų įstatymas). Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad azartinis lošimas, tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas, Taigi, azartinio lošimo požymiai yra šie: 1) dalyviai siekia piniginio laimėjimo; 2) dalyviai savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos; 3) laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, laikytinas azartiniu lošimu, kurio organizavimas galimas tik turint atitinkamos rūšies licenciją organizuoti lošimus.

Pažymėtina, kad nors žaidimas ir gali turėti visus loterijos arba azartinio lošimo požymius, jo organizavimas galimas tik jei jis atitinka vieną iš Loterijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų loterijų rūšių arba vieną iš Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų azartinių lošimų rūšių.

Loterijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios loterijų rūšys:

1) Momentinė loterija – loterija, kurios informacija apie laimėjimus ir jų dydį nurodoma loterijos bilietuose prieš pradedant juos pardavinėti, o žaidėjas apie laimėjimą sužino iškart, kai nusiperka loterijos bilietą ir patikrina jį loterijos taisyklėse nustatyta tvarka.

2) Sportinė loterija – loterija, kurios laimėjimą ir jo dydį lemia loterijos biliete teisingai pasirinktų skaičių ir (ar) kitų ženklų, priklausančių nuo sporto varžybų baigties ir rodančių jų rezultatą, skaičius.

3) Tiražinė loterija – loterija, kurioje dalyvaujama loterijos biliete pasirinkus skaičius ir (ar) kitus ženklus arba pasirinkus loterijos bilietą su iš anksto išspausdintais skaičiais ir (ar) kitais ženklais ir kurios laimėjimą ir jo dydį lemia loterijos bilieto kaina bei sutapęs žaidėjo pasirinktų arba iš anksto išspausdintų ir tiražo metu iškritusių skaičių ir (ar) kitų ženklų skaičius.

Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios azartinių lošimų rūšys:

1. Lošimai automatu:

1) lošimas A kategorijos automatu – kai lošiama žetonus įmetus į automatą ir laimėjimas per automatą išmokamas žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas;

2) lošimas B kategorijos automatu – kai lošiama į automatą įmetus metalinius pinigus ir (arba) žetonus ir laimėjimas per automatą išmokamas pinigais arba žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas.

2. Bingas – kai lošiama naudojant skaičių korteles ir švieslentę; laimėjimo dydis priklauso nuo visos įmokų sumos bei atspėtų atsitiktiniu būdu parenkamų skaičių derinio. Bendras bingo laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų bendros įmokų sumos.

3. Stalo lošimai:

1) ruletė – kai lošiama spėjant, kurioje vietoje sustos rutuliukas, numestas ant besisukančio rato; laimėjimo dydis priklauso nuo visos užstatytos sumos ir iš anksto nustatytos laimėjimo proporcijos;

2) kortų arba kauliukų lošimas – kai laimėtojas ir laimėjimo dydis nustatomas pagal iškritusių kortų simbolius arba kauliukų akių skaičių.

4. Totalizatorius – sporto varžybų rezultatų spėjimas, kai laimėjimo dydis priklauso nuo totalizatoriaus lošėjo įmokėtos (totalizatoriaus organizatorių iš anksto nustatytos) sumos ir totalizatoriaus laimėjimų fondo santykio. Bendras totalizatoriaus laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų bendros įmokų sumos.

5. Lažybos – abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento.

6. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojantis ryšio priemonėmis. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir lošimai internetu.

Azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (toliau – Azartinių lošimų įstatymas), kurio 13 straipsnyje nustatyti reikalavimai lošimus organizuojančių bendrovių įstatiniam kapitalui.

Bingą, totalizatorių, lažybas organizuojančios bendrovės apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 289 000 eurų, o žirgų totalizatorių organizuojančios bendrovės – ne mažesnis kaip 144 000 eurų.

Bendrovės, organizuojančios lošimus B kategorijos automatais, apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 289 000 eurų, o tais atvejais, kai bendrovė organizuoja lošimus lošimo namuose (kazino), – 1 158 000 eurų.

Azartinių lošimų įstatymo 8¹ straipsnyje nurodyta, kad organizuoti nuotolinius lošimus turi teisę bendrovės, šiame įstatyme nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus, įsteigusios ne mažiau kaip vienus lošimo namus (kazino) arba ne mažiau kaip 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų ir teikiančios juose lošimo paslaugas, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų. Nuotolinius lošimus gali organizuoti atitinkamą licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, jeigu šį filialą įsteigęs asmuo atitinka šiame įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus.“

Taigi, bendrovė, norinti organizuoti nuotolinius lošimus, visų pirma turi gauti vieną iš Azartinių lošimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų, vėliau įsisteigti atitinkamą skaičių lošimo organizavimo vietų ir tik tada gali kreiptis dėl leidimo organizuoti nuotolinius lošimus išdavimo.

Lietuvoje ekploatuojami A ir B kategorijų lošimo automatai. Automatų procentinė laimėjimų fondo dalis skaičiuojama viso lošimo automato gyvavimo laikotarpiu. A kategorijos automatų laimėjimų fondas yra nuo 90 % iki 100 %, o B kategorijos – nuo 80 % iki 100 %. Minėta procentinė laimėjimų fondo dalis yra nurodyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme ir Reikalavimuose lošimo įrenginiams ir stalams. Tai, kad kiekvieno lošimo automato procentinė laimėjimų fondo dalis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus yra užtikrinama Lošimų priežiūros tarnybos ir lošimo įrenginių bei jų tipų sertifikatus išduodančių akredituotų įstaigų (laboratorijų).

DOKUMENTAI, KURIŲ REIKIA LOŠIMO ORGANIZAVIMO LEIDIMAMS GAUTI

Bendrovė, pageidaujanti gauti lošimo organizavimo leidimą, pateikia Priežiūros komisijai prašymą, kuriame nurodoma:
– bendrovės pavadinimas,
– kodas,
– buveinės adresas,
– telefono ir fakso numeriai,
– numatomos lošimų organizavimo vietos adresas, telefono numeris,
– numatomų organizuoti lošimų rūšys,
– lošimo organizavimo licencijos išdavimo data ir numeris (jei lošimo organizavimo leidimas išduodamas lošimo organizavimo licenciją turinčiai bendrovei),
– bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens (tokiu atveju pridedamas įgalinimą patvirtinantis dokumentas), užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, prašymo data, išvardijami pridedami dokumentai.
Kartu su prašymu išduoti lošimo organizavimo leidimą pateikiami šie dokumentai ir informacija:
1. lošimų organizavimo reglamentai;
2. lošimo įrenginių aprašymas (nurodomas numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių tipas, gamintojas, pagaminimo metai ir mėnuo, kiekvieno numatomo eksploatuoti lošimo įrenginio serija ir numeris);
3. dokumentai, patvirtinantys bendrovės nuosavybės teisę į numatomus eksploatuoti lošimo įrenginius, arba šių įrenginių įsigijimo išperkamosios nuomos (lizingo) būdu sutarčių kopijos:
3.1. pirkimo–pardavimo sutarties ar kito sandorio, patvirtinančio bendrovės nuosavybės teisę į numatomus eksploatuoti lošimo įrenginius arba šių įsigijimą, kopijos;
3.2. išrašas iš bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ar kiti dokumentai, patvirtinantys įrenginių įsigijimą, apmokėjimą bei disponavimą jais (muitinės deklaracijų, važtaraščių, banko pavedimų, kasos išlaidų orderių kopijos, kiti dokumentai).
4. numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių skaičius;
5. akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotų sertifikatų, patvirtinančių, kad numatomi eksploatuoti lošimo įrenginiai atitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Priežiūros komisijos nustatytus reikalavimus, kopijos;
6. informacija apie lošimų organizavimo vietą:
6.1. detalus patalpų, kuriose norima gauti lošimo organizavimo leidimą organizuoti lošimus, planas, kuriame nurodytas planuojamas lošimo įrenginių bei su lošimu susijusios įrangos išdėstymas;
6.2 informacija, ar numatomoje lošimų organizavimo vietoje bus keičiama valiuta, organizuojama restoranų, barų, koncertinė veikla. Šiuo atveju pateikiama patalpų nuomos sutarties kopija;
6.3. dokumentai, patvirtinantys, kad numatomos lošimų organizavimo vietos patalpos atiduotos eksploatuoti.
7. dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties kopijos bei išrašas iš viešojo registro apie tokio sandorio įregistravimą;
8. taisyklės, nustatančios įėjimo į automatų, bingo salonus arba lošimo namus (kazino) užmokestį, jo mokėjimo tvarką (jeigu užmokestis bus imamas);
9. bendrovės vadovo pasirašytas lošimo automatų, bingo salonų arba lošimo namų (kazino) (numatomos lošimų organizavimo vietos) administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų ir lošėjus aptarnaujančio personalo sąrašas, kuriame nurodomi vardai, pavardės, asmens kodai. Šiuo atveju pateikiamas sąrašas tų darbuotojų, kurie dirbs lošimo automatų, bingo salonuose arba lošimo namuose (kazino), jei bus išduotas lošimo organizavimo leidimas. Taip pat su sąrašu pateikiamos nurodytų fizinių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų, asmens identifikavimo kortelių ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) kopijos;
10. savivaldybės tarybos sutikimas savivaldybės teritorijoje steigti lošimo namus (kazino) (tuo atveju, jei į Priežiūros komisiją kreipiasi bendrovė, norinti gauti leidimą atidaryti lošimo namus (kazino));
11. dokumentai, reglamentuojantys piniginių lėšų ir žetonų arba bingo kortelių apskaitos tvarką lošimo organizavimo vietoje;
12. dokumentai (banko, vertybinių popierių sąskaitų išrašai, balansas, sudarytas prašymo pateikimo dieną, kiti buhalteriniai dokumentai), patvirtinantys, kad bendrovė įvykdė Priežiūros komisijos patvirtintos Azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarkos reikalavimus;
13. informacija apie visus pasikeitimus dokumentuose, kurių reikia lošimo organizavimo licencijai gauti, įvykusius per laikotarpį nuo prašymo išduoti lošimo organizavimo licenciją pateikimo iki prašymo išduoti lošimo organizavimo leidimą pateikimo (jei prašymas išduoti lošimo organizavimo leidimą pateikiamas po prašymo išduoti lošimo organizavimo licenciją);
14. dokumentas, patvirtinantis, kad už lošimo organizavimo leidimo išdavimą sumokėta nustatytoji valstybės rinkliava.

Lošėjų, žaidėjų, institucijų, piliečių ir kt. pranešimai dėl ūkio subjektų galimai padarytų ar daromų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų Priežiūros tarnybai pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, raštu tiesiogiai kreipiantis į  Priežiūros tarnybą ar elektroninio pašto adresu [email protected]. Pranešimas privalo būti: pasirašytas, nurodytas asmens vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo). Pranešimai, siunčiami elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu; parašytas valstybine arba anglų kalba; parašytas įskaitomai. Elektroniniu būdu pateiktas pranešimas sudaromas taip, kad jį gavusi Priežiūros tarnyba galėtų: atpažinti elektroninio dokumento formatą; atidaryti ir apdoroti jį elektroninių dokumentų valdymo sistemos ar kitomis institucijos naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis; atpažinti pranešimo turinį; identifikuoti elektroninį parašą ir pranešimą pateikusį asmenį. Kai asmens pranešimą Priežiūros tarnybai paduoda asmens atstovas, jis privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir asmens pranešimą. Pranešimas, neatitinkantis nurodytų aukščiau nurodytų reikalavimų, laikomas anoniminiu ir nenagrinėjamas tais atvejais, kai pranešimo objektas yra susijęs su pranešimą pateikusio asmens interesų gynimu ir nenustačius asmens tapatybės nėra galimybės apginti jo interesų. Jei pranešimas neatitinka nurodytų reikalavimų, esant galimybei, asmeniui pasiūloma per 10 darbo dienų nuo tokio siūlymo pateikimo ištaisyti pranešimo trūkumus.

Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (toliau – PPTFP) įstatymo  9 straipsnio 9 dalį azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Nurodytu atveju, tęsiant dalykinius santykius su klientu, su kuriuo buvo sudaryta nuotolinio lošimo sutartis, bendrovė, prieš išmokėdama lošėjui jo laimėtą laimėjimą, viršijantį 1 000 eurų sumą, privalo patikrinti kliento tapatybę vienu iš PPTFP įstatymo 11 straipsnyje nurodytų būdų. Bendrovė, neturėdama patikslintų kliento duomenų, negali toliau tęsti dalykinių santykių ir, nenutraukus nuotolinio lošimo sutarties, negali išmokėti klientui laimėjimo sumos, viršijančios 1 000 eurų sumą, kadangi taip nebus užtikrintas PPTFP įstatymo 9 straipsnio 9 dalies reikalavimas. Klientui atsisakius pateikti patikslintus duomenis, bendrovė turi informuoti klientą, kad nepateikus patikslintų duomenų, su juo bus nutraukti dalykiniai santykiai (bus nutraukta nuotolinio lošimo sutartis) ir pinigų suma bus pervesta į lošėjo nurodytą jam priklausančią mokėjimo sąskaitą.

Nors Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Nuotolinio lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuria priimama ir apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija, turi būti įdiegti ir saugomi Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti galimybę nekliudomai patikrinti įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimus“, azartinius lošimus organizuojanti bendrovė, kaip Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies („Kiti įpareigotieji subjektai“) 7 punkte nustatytas subjektas; pagal šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalį kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, naudos gavėjo tapatybės duomenis, išmokos gavėjo tapatybės duomenis, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašą, kitus duomenis, gautus kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentaciją (dokumentų originalus) turi saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 11 dalį dalykinių santykių su klientu korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos popierine forma arba elektroninėje laikmenoje, o pagal 19 straipsnio 12 dalį piniginę operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ir duomenys ar kiti juridinę galią turintys dokumentai ir duomenys, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi būti saugomi 8 metus nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Pagal 19 straipsnio 14 dalį saugojimo terminai gali būti papildomai pratęsti ne ilgiau kaip 2 metams, kai yra motyvuotas kompetentingos institucijos nurodymas.

Pristatant remiamus asmenis, renginius, nesusijusius su azartiniais lošimais, nedraudžiama informuoti apie tokio renginio ar asmens rėmėjus ir galima nurodyti rėmėjo – lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą ar jos prekių ženklą be papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos. Taigi, reklamos fone matomi krepšininkų atvaizdai būtų laikomi papildoma draudžiama vaizdine informacija.

Įspėjamojo užrašo turinį ir jo pateikimo reklamoje taisykles nustato Priežiūros tarnyba (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9² dalis). Įspėjamųjų užrašų pateikimo azartinių lošimų reklamoje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 7 punkte nustatyta, kad Įspėjamasis užrašas spausdintoje reklamoje turi būti baltame fone, juodame rėmelyje ir ne mažesnis, negu lentelėje pateikti dydžiai; Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad jeigu reklamos formatas didesnis, negu lentelėje nurodytas, nustatant įspėjamojo užrašo dydį punktais, turi būti įvertinamas reklamos tvirtinimo atstumas nuo artimiausios vietos, kurioje reklama bus matoma. Įspėjamasis užrašas turi būti tokio dydžio, kad būtų įskaitomas nenaudojant papildomų priemonių vaizdui priartinti; 11.3 papunktyje nustatyta, kad įspėjamasis užrašas turi būti vientisas (pateiktas vienoje vietoje), aiškiai įskaitomas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytus reikalavimus Įspėjamajam užrašui azartinių lošimų reklamoje, tinkamai įgyvendinti šiuos nurodytus reikalavimus įspėjamojo užrašo tiek dydžiui, tiek jo įskaitomumui (atsižvelgiant į oro baliono formą ir oro balionui esant nuolatinėje dinamikoje), prekių ženklui ir įspėjamajam užrašui esant išdėstytiems ne plokštumoje, o ant išgaubto paviršiaus, labai sudėtinga ar net neįmanoma, kadangi matant skelbiamą prekių ženklą, turi iškart matytis ir visas įspėjamasis užrašas, tačiau žiūrint į oro balioną iš šono, matytųsi tik dalis prekių ženklo ir tik dalis įspėjamojo užrašo. Todėl azartinių lošimų reklama ant oro baliono su įspėjamuoju užrašu, kai matosi tik dalis įspėjamojo užrašo, negali būti skelbiama, nes tokia reklama neatitinka Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9² dalies ir Aprašo 7, 8 punktuose ir 11.3 papunktyje nustatytų reikalavimų. Tiek skelbiamas prekių ženklas, tiek ir įspėjamasis užrašas greta prekių ženklo turi matytis visas, turi būti aiškiai įskaitomas, nesvarbu, kokiu kampu žiūrint, tačiau oro balionui esant specifinės formos, tokie reikalavimai sunkiai įgyvendinami arba jų apskritai neįmanoma įgyvendinti. Skelbiant lošimo organizatoriaus, kaip rėmėjo, prekių ženklą  ant oro baliono greta lošimo organizatoriaus prekių ženklo turi būti skelbiama ir informacija, kad lošimo organizatorius yra konkrečių varžybų ar renginio rėmėjas, priešingu atveju, t. y. ant skraidančio oro baliono nenurodžius, kokias varžybas ar kokį renginį lošimo organizatorius remia, būtų visiškai neaišku, ką remia lošimo organizatorius (apie kokį rėmimo susitarimą kalbama), ir tai būtų traktuojama kaip draudžiama azartinių lošimų reklama. Atsižvelgiant į oro baliono specifinę formą, ant jo sudėtinga ar net neįmanoma informacijos apie rėmimą ar įspėjamąjį užrašą nurodyti taip, kad jis  būtų pilnai matomas, todėl  rekomenduojama azartinių lošimų reklamos ir informacijos apie rėmimą ant tokios formos išgaubtų paviršių neskelbti.

Lošimų organizatorius negali būti žaidimo rėmėju, kuriame būtų dalinami kokie norsprizai ar dovanos, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalis. Nurodyto žaidimo atveju, nesvarbu, kad prizų steigėjas būtų krepšinio klubas, toks žaidimas negali būti organizuojamas, jei tokį žaidimą remia lošimus organizuojanti bendrovė. Lošimus organizuojanti bendrovė gali būti renginio, sporto klubo, komandos ar konkretaus asmens rėmėju, tačiau tokio rėmimo atveju negali būti steigiami, dovanojami prizai, nesvarbu, kas tuos prizus steigtų.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nėra numatyta draudimo lošimo organizavimo vietos patalpose filmuoti pokalbių laidas, tačiau, vykdant filmavimą lošimo organizavimo vietos patalpose, filmavimo metu lošimus organizuojanti bendrovė turi stabdyti veiklą, nes negali būti filmuojami lošėjai, filmavimo metu negali būti rodomi lošimo įrenginiai (gali būti rodomi tik „neryškiu“ (neįskaitomu ir neįžiūrimu vaizdu)), lošimo įrenginiai filmavimo metu negali veikti, taip pat negali būti rodoma informacija, leidžianti identifikuoti konkrečią lošimus organizuojančią bendrovę. Filmavimo metu įeiti į lošimo organizavimo vietą (automatų saloną), net, jei tuo metu yra sustabdyta (nevykdoma) azartinių lošimų veikla, draudžiama asmenims, apribojusiems savo galimybę lošti ir įtrauktiems į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, taip pat asmenims, kuriems nėra suėję 18 metų (į lošimo namus (kazino), nėra suėję 21 metai) (ALĮ 10 straipsnio 10, 10¹ dalys), nes tokių asmenų buvimas lošimo organizavimo vietose jiems darytų neigiamą įtaką. Rodant nufilmuotą medžiagą per visuomenės informavimo priemones (TV, internetą), fone negali matytis jokios lošimo organizatorių identifikuojančios informacijos (konkrečios lošimo organizavimo vietos pavadinimo, adreso, lošimų bendrovės interneto svetainės adreso).

Lietuvos Respublikoje azartinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad azartiniu lošimu laikytinas žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Atsižvelgiant į tai, žaidimas turintis visus aukščiau nurodytus požymius, t. y.: 1) dalyviai siekia piniginio laimėjimo; 2) dalyviai savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos; 3) laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, laikytinas azartiniu lošimu, kurio organizavimas galimas tik turint atitinkamos rūšies licenciją organizuoti lošimus.

Lietuvos Respublikoje loterijų organizavimo veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme (toliau – Loterijų įstatymas), kurio 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad loterija laikytinas žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Taigi, visais loterijos požymiais: 1) bilieto pirkimas; 2) atsitiktinis prizo lošimas, pasižymintis žaidimas laikytinas loterija, kurios organizavimui reikalinga loterijų veiklos licencija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Loterijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą.

Taigi, žaidimo, kai asmuo, pirkdamas tam tikrą prekę arba paslaugą, turi galimybę laimėti prizą, organizavimas neturi nei azartinio lošimo, nei loterijos požymių visumos, kai žaidime dalyvaujama nesiekiant piniginio laimėjimo ir nerizikuojant netekti įmokėtos sumos, taip pat nėra perkami loterijos bilietai.

Įstatymų leidėjas, įteisindamas galimybę patalpose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai, vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą (restoranų, barų, koncertinę veiklą ir valiutos keitimą), nesiekė apriboti asmenų, esančių lošimo organizavimo vietoje, teisių atsiskaityti už kito juridinio subjekto teikiamas baro veiklos paslaugas (įsigyjamas prekes) banko (debeto, kredito) kortelėmis. Įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatydamas draudimą atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis patalpose, kuriose organizuojami lošimai, siekė apriboti tik galimybę įsigyti lošimams naudojamus kreditus, už šiuos tiesiogiai atsiskaitant banko kortele. Taigi, lošimo organizavimo vietose atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortele už baro veiklos paslaugas nedraudžiama (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. AN2-325-795/2019).

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 54 dalyje yra nustatyta „Rėmimo“ sąvoka. Taigi, Rėmimas – pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas. Pagal VIĮ 40 straipsnio (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas) 1 dalies (Remiamos audiovizualinės žiniasklaidos pslaugos, radijo programos (ar) atskiros prokramos turi atitikti šiuos reikalavimus) 3 punktą vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama. Kadangi VIĮ  yra aiškiai apibrėžta Rėmėjo sąvoka, o VIĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai nurodyta, kaip turėtų būti pavadintas asmuo, siekiantis skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą arba prekes ir paslaugas, todėl skelbiant informaciją apie rėmimą draudžiama nurodyti žodį „PRISTATO“ (tokia sąvoka VIĮ nenumatyta) ir gali būti nurodomi tik šie žodžiai: „ RĖMĖJAS“ arba „REMIA“.

Su azartinių lošimų organizavimu susijusiems teisiniams santykiams netaikomas bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Azartinių lošimo reguliavimo sričiai galioja priešingas principas – leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 329). Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20⁵ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuotolinių lošimų organizatorius nuotolinių lošimų laimėjimus perveda į nuotolinių lošimų organizatoriaus tvarkomą lošėjo lošimų sąskaitą arba lošėjo pageidavimu – į lošėjo nurodytą jam priklausančią mokėjimo sąskaitą. Lošėjo pageidavimu nuotolinių lošimų organizatorius laimėjimą lošėjui išmoka grynaisiais pinigais nuotolinių lošimų organizatoriaus lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salone, totalizatoriaus ar lažybų punkte. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20² straipsnio 2 dalimi, nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinio lošimo sutarties negali sudaryti per atstovą. Kadangi azartinių lošimų organizavimas ir dalyvavimas azartiniuose lošimuose yra griežtai reglamentuota veikla, apibrėžta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, kuomet tik tarp lošėjo, atitinkančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus, ir lošimus organizuojančios bendrovės susiklosto sutartiniai santykiai, be to, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nėra numatyta galimybė kitam asmeniui atsiimti lošėjo išloštus pinigus lošimo organizavimo vietoje, todėl laimėjimą gali atsiimti tik pats lošėjas. Jokie asmenys neturi teisės lošėjo vardu atlikti kokių nors veiksmų, t. y. lošėjo vardu sudaryti nuotolinio lošimo sutarties, lošėjo vardu užeiti į lošimo organizavimo vietą, lošėjo vardu atsiimti laimėjimą, lošėjo vardu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvoje teisiniu reguliavimu formuojama tokia valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas. Tokia teisinė politika laikytina viešosios tvarkos dalimi. Toks azartinių lošimų teisinis reguliavimas konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į valstybės formuojamą azartinių lošimų neskatinimo politiką, negali būti toleruojami tokie veiksmai, kuomet kitas asmuo, gavęs notaro patvirtintą įgaliojimą, pats galimai net nebūdamas lošėju ir norėdamas lošimo organizavimo vietoje atsiimti lošėjo išloštus pinigus, būtų skatinamas užeiti į lošimo organizavimo vietas ir galimai lošti. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 9 straipsnio 9 dalimi, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Todėl ir PPTFPĮ aspektu, kuomet pinigų suma viršytų 1 000 Eur, kitas asmuo neturi teisės atsiimti lošimo organizavimo vietoje lošėjo išlošus grynus pinigus, kadangi nebūtų užtikrintas PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimas ir iškreipta minėto reikalavimo esmė, nes būtų registruojamas ne pats lošėjas, o visai kitas, su lošimais nesusijęs asmuo.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nenumatyta galimybė fiziniam asmeniui kokios nors sutarties (tame tarpe ir finansavimo sutarties) pagrindu lošti kitų asmenų vardu ar jų naudai, kadangi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20² straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Priežiūros tarnybos patvirtintą formą, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinio lošimo sutarties negali sudaryti per atstovą. Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinio lošimo sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo tapatybei nustatyti, ir patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus ir ar jam pagal šį bei kitus įstatymus nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. Atsižvelgtina ir į tai, kad ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – PPTFPĮ) nenumato galimybės asmeniui dalyvauti nuotoliniuose žaidimuose per tarpininką, finansavimo sutarties ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu, priešingu atveju, nebūtų galimybės lošimus organizuojančiai bendrovei vykdyti PPTFPĮ nustatytos nuolatinės dalykinių santykių su lošėjais stebėsenos. Fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, negali sudaryti su kitu fiziniu asmeniu tokios sutarties, kuri iš esmės prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, t. y. pažeistų Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20² straipsnio 2 dalyje bei PPTFPĮ 9 straipsnio 1, 9 dalyse nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme ( Žin., 2001, 43-1495) totalizatorius apibrėžiamas kaip atskira lošimo rūšis – sporto varžybų rezultatų spėjimas, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento.
Jūsų minimų sporto varžybų – šunų ir žirgų lenktynių – pagrindu galima organizuoti totalizatorių. Lošimų organizavimo tvarka ir sąlygos reglamentuotos minėtame Azartinių lošimų įstatyme.

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 8^1, 9, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24¹ straipsniu įstatymo 2 ir 3 straipsniais, leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, organizuoti nuotolinius lošimus, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2022 m. liepos 1 d.), galioja iki 2027 m. liepos 1 d. Bendrovės, siekiančios tęsti lošimų organizavimo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose leidimuose atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, nurodytose lošimų organizavimo vietose po 2027 m. liepos 1 d., ne vėliau kaip iki 2027 m. balandžio 1 d. Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) turi pateikti prašymą pratęsti leidimo galiojimo terminą, kuriame nurodomas lošimo organizavimo vietos adresas ir savivaldybės tarybos sutikimą tęsti lošimų veiklą šioje vietoje.

Taigi, iki 2022 m. liepos 1 d. išduoti minėti leidimai galioja iki 2027 m. liepos 1 d., o bendrovė, siekianti juose tęsti veiklą po 2027 m. liepos 1 d., ne vėliau kaip iki 2027 m. balandžio 1 d. Priežiūros tarnybai turi pateikti prašymą pratęsti leidimo galiojimo terminą, kartu pateikiant savivaldybės tarybos sutikimą tęsti lošimų veiklą šioje vietoje.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 24¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba, nagrinėdama bendrovės prašymą išduoti sutikimą atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, vadovaujasi konkrečios lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai vertinimo kriterijais.

Bendrovė, siekianti tęsti lošimų organizavimo veiklą konkrečioje lošimų organizavimo vietoje, visų pirma turėtų kreiptis su prašymu į vietos savivaldybės tarybą dėl savivaldybės tarybos sutikimo dėl lošimų organizavimo prašyme nurodytoje vietoje. Išnagrinėjusi prašymą savivaldybės taryba turėtų apie savo sprendimą informuoti lošimų organizatorių, kadangi jis, kreipdamasis į Priežiūros tarnybą dėl leidimo pratęsimo, turės kartu pateikti ir minėtą savivaldybės tarybos sutikimą.

Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 24¹ straipsnio 1 dalimi, leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimai steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, galioja 5 metus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos. Leidimo galiojimo terminą Priežiūros tarnyba gali pratęsti neribotą kartų skaičių ir kiekvieną kartą 5 metų terminui, išskyrus atvejus, kai bendrovė pageidauja gauti leidimą trumpesniam negu 5 metų terminui. Taigi, bendrovės, siekiančios tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, į savivaldybės tarybą turės kreiptis kas 5 metus.

Informacija apie Priežiūros tarnybos išduotus leidimus skelbiama tinklalapyje https://lpt.lrv.lt/, skiltyje „Leidimų žurnalas“ https://lpt.lrv.lt/lt/losimu-organizatoriai/leidimu-zurnalas

Gali būti išduodamos licencijos organizuoti šiuos lošimus:

1) stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais;

2) lošimus B kategorijos automatais;

3) bingą;

4) totalizatorių;

5) lažybas.

Bendrovė, norinti gauti licenciją organizuoti lošimus (toliau – licencija), Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba)pateikia Priežiūros tarnybos nustatytos formos prašymą išduoti licenciją (prašymo forma), kuriame nurodoma, kokios rūšies licencijos prašoma.

Kartu su prašymu išduoti licenciją bendrovė pateikia šiuos dokumentus ir informaciją:

1. paskutinių ir einamųjų metų finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvadomis (jeigu prašymą teikia veikianti bendrovė) ar bendrovės balansą (jeigu prašymą teikia įsteigta nauja ir veiklos nevykdžiusi bendrovė), išskyrus atvejus, kai bendrovė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šiuos dokumentus ir informaciją yra pateikusi Juridinių asmenų registrui;

2. dokumentus, kuriais patvirtinamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 13 straipsnyje nurodytas įstatinio kapitalo suformavimas pinigais, apmokėjimas ir disponavimas juo:

2.1. akcijų pirkimo–pardavimo ar kitų sutarčių ir akcijų apmokėjimo patvirtinimo dokumentų (mokėjimo pavedimų, sąskaitų išrašų) kopijas;

2.2. kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas įstatinio kapitalo suformavimas pinigais, apmokėjimas ir disponavimas juo, kopijas;

3. dokumentus apie bendrovės akcininkų lėšų, naudotų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę (pinigų gavimo šaltinius):

3.1. deklaracijų, nurodytų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme, duomenų, kurie būtini akcininkų lėšų, iš kurių suformuotas įstatinis kapitalas, kilmei pagrįsti, kopijas;

3.2. dovanojimo, pirkimo–pardavimo, paskolų sutarčių kopijas;

3.3. juridinio asmens balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas;

3.4. kitų dokumentų, kuriais patvirtinami lėšų, iš kurių suformuotas įstatinis kapitalas, gavimo šaltiniai, kopijas;

4. duomenis apie bendrovės akcininką kontroliuojantį (-čius) asmenį (-is):

4.1. bendrovės akcininką kontroliuojančių asmenų sąrašą, nurodydama fizinių asmenų vardus, pavardes, asmens kodus arba juridinių asmenų pavadinimus, juridinių asmenų kodus;

4.2. fizinių asmenų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;

5. duomenis apie bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, bendrovės vadovą, vadovo pavaduotoją, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus asmenis, galinčius tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą:

5.1. asmenų sąrašą, nurodydama fizinių asmenų vardus, pavardes, asmens kodus arba juridinių asmenų pavadinimus, juridinių asmenų kodus;

5.2. fizinių asmenų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;

6. informaciją apie 4 ir 5 punktuose nurodytų asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme, nurodydama įmonės, kurios valdyme dalyvaujama, pavadinimą, juridinio asmens kodą, einamas pareigas, turimą kapitalo dalį;

7. rašytinį patvirtinimą, kad bendrovė atitinka Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 4 ir 14 dalyse ir 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Jeigu prašymą pateikia užsienio bendrovės – kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigto bet kokios teisinės formos juridinio asmens ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriai toje valstybėje narėje suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą, – filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje ir atliekantis visas juridinio asmens funkcijas ar dalį jų, kartu su 1-7 punktuose nurodytais dokumentais ir informacija apie filialą įsteigusią užsienio bendrovę pateikiami:

1.1. valstybės narės, kurioje užsienio bendrovė yra įsteigta, institucijos, suteikusios teisę užsienio bendrovei vykdyti lošimų veiklą toje valstybėje narėje, rašytinis patvirtinimas arba institucijos išduotas leidimas, patvirtinantys, kad užsienio bendrovė turi teisę vykdyti lošimų veiklą toje valstybėje narėje;

1.2. užsienio bendrovės rašytinis įsipareigojimas, kad įsteigtas filialas buhalterinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus tvarkys ir laikys filialo buveinėje;

2. duomenys apie filialo vadovą, jo dalyvavimą kitų įmonių valdyme:

2.1. vardas, pavardė, asmens kodas;

2.2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;

2.3. įmonės, kurios valdyme dalyvaujama, pavadinimas, juridinio asmens kodas, einamos pareigos, turima kapitalo dalis.

Už licencijos organizuoti lošimus išdavimą turi būti sumokėta nustatyta valstybės rinkliava.

Ne. Lošimų priežiūros tarnyba neišduoda lošėjams pažymų apie jų įmokėtas sumas už dalyvavimą lošime ir jiems išmokėtus laimėjimus.

Pažymą apie išmokėtus laimėjimus privalo išduoti bendrovė, kuri išmokėjo laimėjimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, laimėjusio asmens reikalavimu lošimų organizatorius privalo jam išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą, pagrindžiančią turto deklaravimą.

Kino filmuose (serialuose), dokumentiniuose filmuose, TV laidose ar bet kokiuose kituose viešai skelbiamuose vaizdo įrašuose, muzikiniuose vaizdo klipuose (toliau – vaizdo įrašai) draudžiama rodyti vaizdus, iš kurių galima būtų identifikuoti konkrečią lošimus organizuojančią bendrovę. Rodant lošimo organizavimo vietos vaizdus, rekomenduojama užšifruoti (padaryti nematomais) konkrečios lošimus organizuojančios bendrovės duomenis (bendrovės pavadinimą, prekių ženklą, kitus duomenis, leidžiančius identifikuoti konkretų lošimų organizatorių), taip pat filmo titruose nenurodyti jokios informacijos, susijusios su konkrečia lošimus organizuojančia bendrove, nes tai būtų laikoma draudžiama azartinių lošimų reklama (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalis).

Bendrovės, organizuojančios lošimus lošimo namuose (kazino), nepažeis PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimų, jei pradėdamos dalykinius santykius,, kliento tapatybę nustatys ir patikrins PPTFPĮ nustatyta tvarka (reikalaus pateikti asmens tapatybės dokumentų originalus), tačiau kitų vizitų metu ar piniginėms operacijoms pasiekus 1 000 Eur, kliento tapatybę patikrins pagal savo sistemoje turimus kliento duomenis (asmens dokumentų kopijas ir nuotrauką). Vadovaujantis PPTFPĮ 9 straipsnio 17 dalimi, siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami. Atsiradus pagrindui sustiprintam kliento tapatybės nustatymui (PPTFPĮ 14 straipsnis), lošimus organizuojančios bendrovės privalo taikyti papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, o vadovaujantis PPTFPĮ 14 straipsnio  3 dalies 4 punktu bei 5 dalies 3 punktu, vykdyti politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų ir didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių stebėseną.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nenumatytas draudimas lošimo vietos fasadą, langus, bendrovės pavadinimą, registruotus prekių ženklus, organizuojamų lošimų rūšis, taip pat informaciją, nesusijusią su lošimais, apšviesti mirksinčiomis, skirtingų spalvų lemputėmis ar kitokiu apšvietimu, todėl toks apšvietimas yra galimas. Lošimo vietos išorėje esantis dekoras, kiti papuošimai, neturintys jokių sąsajų su azartiniais lošimais (šventinės eglutės, girliandos, šventiniai „moliūgai“ ir pan.), taip pat informacija apie lošimo vietoje vykdomą leidžiamą (baro, koncertinę) veiklą,  nesusiję su azartinių lošimų veikla, nelaikytini papildoma vaizdine informacija, draudžiama pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9¹ dalį.     

Lošimus organizuojančios bendrovės internetinio puslapio pozicionavimo paslaugos užsakymas ir toks bendrovės paieškos būdas per Google paieškos sistemą yra galimas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimams, tačiau Google paieškos sistemoje atsiradus lošimus organizuojančios bendrovės reklamai, nesvarbu, kuriuo numeriu bendrovės reklama atsiras paieškoje, pačios reklamos turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.

ALĮ 10 straipsnio 9¹ nustatyta, jog skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.

Priežiūros tarnyba pažymi, jog vien prekių ženklo registracija pati savaime nesuteikia teisės tokio prekių ženklo naudoti rinkoje, jei prekių ženkle pateikta informacija gali prieštarauti kitiems teisės aktams, šiuo atveju, ALĮ 10 straipsnio 9¹ daliai, kur nurodyta, kad skelbiant azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.

Azartinių lošimų reklamoje draudžiama naudoti tokius prekių ženklus, kuriuose, be esminio prekių ženklo elemento, yra papildomos informacijos. Esminiu prekių ženklo elementu būtų laikomas bet koks žymuo, pagal kurį galima atskirti vieno lošimų organizatoriaus paslaugas nuo kitų lošimų organizatorių paslaugų.

Išmokėti laimėjimai į finansines ataskaitas (Antžeminiuose lošimuose įmokėtų sumų už dalyvavimą lošime ir išmokėtų laimėjimų ataskaita, Nuotoliniuose lošimuose įmokėtų sumų už dalyvavimą lošime ir išmokėtų laimėjimų ataskaita) turi būti įrašomi tada, kai faktiškai buvo išmokėti (nuotoliniuose lošimuose – pervesti į lošėjo nuotolinių lošimų sąskaitą bendrovėje, antžeminiuose lošimuose - kai lošėjas laimėjimą atsiima).

Pvz. Bendrovėje anuliuojamas lažybų statymas 2023-10-10, lošėjams grąžinamos statytos sumos. Po atlikto Priežiūros tarnybos patikrinimo, bendrovė 2024-06-27 įpareigojama išmokėti laimėjimus. Jei lošėjams laimėjimai pervedami į lošimų sąskaitą, esančią bendrovėje, 2024 m. birželio mėnesį, tokie išmokėti laimėjimai įrašomi į Nuotoliniuose lošimuose įmokėtų sumų už dalyvavimą lošime ir išmokėtų laimėjimų ataskaitą už 2024 m. birželio mėnesį. Jei laimėjimas išmokamas lažybų punkte 2024 m. liepos mėnesį, toks išmokėtas laimėjimas įrašomas į Antžeminiuose lošimuose įmokėtų sumų už dalyvavimą lošime ir išmokėtų laimėjimų ataskaitą už 2024 m. liepos mėn.

Pažymos formą apie laimėjimų išmokėjimą nusistato pats lošimų organizatorius.

Rekomenduojame, kad tokioje pažymoje būtų įrašyti:

Asmens duomenys,

Įmokėtos sumos už dalyvavimą lošime,

Išmokėti laimėjimai.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) nuostatos pirmiausiai yra orientuotos į pareigą vykdyti nuolatinę klientų dalykinių santykių ir atliekamų operacijų stebėseną. PPTFPĮ 9 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad: „Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.“ PPTFPĮ 18 straipsnyje nurodyta, kad: „Jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui jo prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis, gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu.“. Taigi, iš nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad bendrovės pareiga vykdyti nuolatinę savo klientų dalykinių santykių stebėseną, siekiant užtikrinti, kad klientų vykdomi sandoriai atitiktų bendrovės turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį. Stebėsenos vykdymas, neturint informacijos apie klientą, tampa neįmanomu.

Taip pat pažymėtina, kad informacijos, kuri privalo būti gaunama ir tikrinama, atliekant deramą klientų tikrinimą, apimtis priklauso nuo lošimų organizatoriaus nustatytos kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos. Kuo aukštesnė kliento keliama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, tuo daugiau duomenų ir informacijos privaloma gauti. Nustačius aukštą kliento riziką, privaloma gauti papildomos informacijos, kuri padėtų tinkamai pažinti klientą, suprasti jo lėšų šaltinius ir turto kilmę.

Klientų dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos intensyvumą ir apimtis lošimus organizuojančios bendrovės turėtų nustatyti, atsižvelgdamos į visos savo veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus bei individualų kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rizikos vertinimą.

PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalyje aiškiai nurodyta, kad „Finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Tokiais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.“

Taigi, jei klientui neatnaujinus savo „Pažink savo klientą“ anketos bendrovė neturi galimybių įgyvendinti PPTFPĮ 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paslaugas tokiam asmeniui teikti yra draudžiama. Tokiais atvejais, įvertinus keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, turėtų būti taip pat sprendžiama ir dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies 8 punktu, bendrovė savo vidaus tvarkose, skirtose pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimui, turėtų aprašyti periodinio dokumentų, duomenų ir informacijos atnaujinimo tvarką, apimtis, priemones, kurių imamasi, jei klientas nepateikia prašomos informacijos ir duomenų.

Jei bendrovė, įvertinusi keliamą riziką, nuspręstų asmenims, nepateikusiems „Pažink savo klientą anketos“, apriboti galimybę naudotis lošimų paslaugomis, atitinkamai turėtų būti papildomas ir lošimų organizavimo reglamentas.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“ Taigi, teisės aktai nustato pareigą apie tokių asmenų paskyrimą informuoti tik FNTT, tačiau rekomenduojame apie tokių asmenų pasikeitimą pranešti ir Priežiūros tarnybai, kuri reikalui esant, galėtų tikslingiau nukreipti savo komunikaciją.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 9 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad: „Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.“ Nurodytos nuostatos įgyvendinimui kritiškai svarbu ankstyvajame dalykinių santykių su klientais etape tinkamai įgyvendinti „pažink savo klientą“ (angl. Know Your Customer, KYC) principą bei tolesnių dalykinių santykių su klientais metu atsakingai vykdyti deramo klientų tikrinimo (CDD) procedūras.

Priežiūros tarnybos vertinimu, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės, prieš užmegzdamos dalykinius santykius su savo klientais, turėtų apie juos susirinkti pakankamai informacijos, kuri leistų tolesnių dalykinių santykių metu atlikti deramo klientų tikrinimo procedūras, nuolat stebėti įtartiną klientų veiklą, susijusią su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

Azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. DIE-450 „Dėl Azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nurodymai), 49 punkte nustatyta, kad: „Deramas klientų tikrinimas suteikia bendrovei žinių apie savo klientus. Remdamasi iš kliento gauta informacija, bendrovė ne tik privalo įvertinti kliento keliamą riziką, bet ir turi ją panaudoti (ja remtis) tolesniuose dalykinių santykių su klientu etapuose, pavyzdžiui, atlikdama dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėseną ir vertindama, ar kliento atliekamos operacijos atitinka bendrovės turimas žinias apie klientą, jo veiklą, lėšų šaltinį, neturi įtartinoms operacijoms būdingų požymių, kurie galėtų padėti atskleisti su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu susijusią veiklą, ir pan.“

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad PPTFPĮ pagrindu lošimus organizuojančių bendrovių vykdoma prevencinė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veikla, taikomos prevencinės priemonės negali būti būdas išvengti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų draudimų ir reikalavimų ar tapti priemone nepaisyti lošimų organizavimo reglamentuose nurodytų lošimus organizuojančios bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Lošimų organizatorių veikla, sprendimai turėtų būti pagrįsti įrodymais, o ne interpretacijomis, prielaidomis ar įsitikinimais ir neturėtų varžyti lošėjų teisių daugiau nei reikia lošimų organizatorių vykdomoms funkcijoms. Lošimų organizatorių taikomos prevencinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonės turi būti proporcingos kliento keliamai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai.

Lošimus organizuojančios bendrovės privalo vadovautis teisės aktais ir imtis visų kryptingų ir proporcingų priemonių patiriamai kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai mažinti ir valdyti: tokios priemonės gali apimti papildomos informacijos ir (arba) dokumentų iš nepriklausomų ir patikimų šaltinių gavimą, turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba operacija, šaltinio nustatymą bei kitas priemones, numatytas Nurodymų 56 punkte. Tik pačiu kraštutiniu atveju, kai jokiomis kitomis priemonėmis nėra galimybės suvaldyti kliento keliamos rizikos, gali būti sprendžiama dėl dalykinių santykių su klientu nutraukimo bei pranešimo apie įtartiną operaciją ar sandorį pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

Nuotolinio lošimo sutarties formos, patvirtintos Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28  d. įsakymu Nr. DI-594 „Dėl Nuotolinio lošimo sutarties formos patvirtinimo“, 18 ir 19 punktuose pateikiamas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais vadovaujantis gali būti nutraukiama nuotolinio lošimo sutartis.

Nuotolinio lošimo sutarties formos 19 punkte ir 19.1 papunktyje nurodyta, kad bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti nuotolinio lošimo sutartį, kai lošėjas pažeidžia bendrovės nuotolinio lošimo reglamentą, apie tai raštu įspėjusi lošėją prieš 3 darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, visų pirma, reglamente turi būti aiškiai įtvirtinta nuostata, nustatanti konkretų draudimą ar pareigą lošėjui. Taip pat ne mažiau svarbu ir tai, kad siekiant nuotolinio lošimo sutartį nutraukti aukščiau paminėtu pagrindu, būtina surinkti objektyvius įrodymus apie lošėjo padarytą konkrečios lošimų organizavimo reglamento nuostatos pažeidimą. Pažymėtina, kad lošimų organizatorių sprendimai turėtų būti pagrįsti įrodymais, o ne interpretacijomis, prielaidomis ar įsitikinimais.

Lietuvos Respublikoje loterijų organizavimo veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme (toliau – Loterijų įstatymas), kurio 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad loterija laikytinas žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Taigi, visais loterijos požymiais: 1) bilieto pirkimas; 2) atsitiktinis prizo lošimas, pasižymintis žaidimas laikytinas loterija, kurios organizavimui reikalinga loterijų veiklos licencija.

Atkreiptinas dėmesys, kad Loterijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą.

Azartinių lošimų veikla Lietuvos Respublikoje reglamentuojama Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme (toliau – Azartinių lošimų įstatymas). Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad azartinis lošimas, tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas, Taigi, azartinio lošimo požymiai yra šie: 1) dalyviai siekia piniginio laimėjimo; 2) dalyviai savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos; 3) laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, laikytinas azartiniu lošimu, kurio organizavimas galimas tik turint atitinkamos rūšies licenciją organizuoti lošimus.

Pažymėtina, kad nors žaidimas ir gali turėti visus loterijos arba azartinio lošimo požymius, jo organizavimas galimas tik jei jis atitinka vieną iš Loterijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų loterijų rūšių arba vieną iš Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų azartinių lošimų rūšių.

Loterijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios loterijų rūšys:

1) Momentinė loterija – loterija, kurios informacija apie laimėjimus ir jų dydį nurodoma loterijos bilietuose prieš pradedant juos pardavinėti, o žaidėjas apie laimėjimą sužino iškart, kai nusiperka loterijos bilietą ir patikrina jį loterijos taisyklėse nustatyta tvarka.

2) Sportinė loterija – loterija, kurios laimėjimą ir jo dydį lemia loterijos biliete teisingai pasirinktų skaičių ir (ar) kitų ženklų, priklausančių nuo sporto varžybų baigties ir rodančių jų rezultatą, skaičius.

3) Tiražinė loterija – loterija, kurioje dalyvaujama loterijos biliete pasirinkus skaičius ir (ar) kitus ženklus arba pasirinkus loterijos bilietą su iš anksto išspausdintais skaičiais ir (ar) kitais ženklais ir kurios laimėjimą ir jo dydį lemia loterijos bilieto kaina bei sutapęs žaidėjo pasirinktų arba iš anksto išspausdintų ir tiražo metu iškritusių skaičių ir (ar) kitų ženklų skaičius.

Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios azartinių lošimų rūšys:

1. Lošimai automatu:

1) lošimas A kategorijos automatu – kai lošiama žetonus įmetus į automatą ir laimėjimas per automatą išmokamas žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas;

2) lošimas B kategorijos automatu – kai lošiama į automatą įmetus metalinius pinigus ir (arba) žetonus ir laimėjimas per automatą išmokamas pinigais arba žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas.

2. Bingas – kai lošiama naudojant skaičių korteles ir švieslentę; laimėjimo dydis priklauso nuo visos įmokų sumos bei atspėtų atsitiktiniu būdu parenkamų skaičių derinio. Bendras bingo laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų bendros įmokų sumos.

3. Stalo lošimai:

1) ruletė – kai lošiama spėjant, kurioje vietoje sustos rutuliukas, numestas ant besisukančio rato; laimėjimo dydis priklauso nuo visos užstatytos sumos ir iš anksto nustatytos laimėjimo proporcijos;

2) kortų arba kauliukų lošimas – kai laimėtojas ir laimėjimo dydis nustatomas pagal iškritusių kortų simbolius arba kauliukų akių skaičių.

4. Totalizatorius – sporto varžybų rezultatų spėjimas, kai laimėjimo dydis priklauso nuo totalizatoriaus lošėjo įmokėtos (totalizatoriaus organizatorių iš anksto nustatytos) sumos ir totalizatoriaus laimėjimų fondo santykio. Bendras totalizatoriaus laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų bendros įmokų sumos.

5. Lažybos – abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento.

6. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojantis ryšio priemonėmis. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir lošimai internetu.

DOKUMENTAI, KURIŲ REIKIA LOTERIJOS ORGANIZAVIMO LICENCIJAI GAUTI

Bendrovė, norinti gauti didžiųjų ar mažųjų loterijų veiklos licenciją (toliau – licencija), Priežiūros tarnybai pateikia šios tarnybos nustatytos formos prašymą išduoti licenciją (prašymo forma) kuriame nurodoma, kokios rūšies licencijos prašoma.

Kartu su prašymu išduoti licenciją pateikiami šie dokumentai ir informacija:

1. Dokumentai, patvirtinantys nuosavo kapitalo suformavimą, apmokėjimą ir disponavimą juo:

1.1. akcijų pirkimo-pardavimo ar kitų sutarčių bei apmokėjimo už akcijas dokumentų kopijos;

1.2. banko pavedimų ir sąskaitų išrašų kopijos; apmokėjus už akcijas nepiniginiu įnašu – turto perdavimo bendrovei akto kopija;

1.3. bendrovė, pageidaujanti organizuoti mažąją loteriją ir neturinti pagal įstatymus nuosavo kapitalo, pateikia kredito įstaigos finansinę garantiją.

2. Dokumentai ir informacija apie bendrovės akcininkų lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę:

2.1. deklaracijų, nurodytų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme, duomenų, kurie būtini akcininkų lėšų, iš kurių suformuotas nuosavas kapitalas, kilmei pagrįsti, kopijos;

2.2. dovanojimo, pirkimo – pardavimo, paskolų sutarčių kopijos;

2.3. juridinio asmens balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų kopijos;

2.4. kiti dokumentai, kuriais patvirtinami lėšų iš kurių suformuotas nuosavas kapitalas, gavimo šaltiniai, kopijos.

3. Duomenys apie bendrovės dalyvius, stebėtojų tarybos, valdybos narius, vadovą, jo pavaduotoją, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį):

3.1. bendrovės vadovo patvirtintas sąrašas, kuriame nurodomi duomenys apie bendrovės dalyvius, stebėtojų tarybos, valdybos narius, vadovą, jo pavaduotoją, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį)ir kitus asmenis, galinčius tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, nurodant jų duomenis: vardą ir pavardę, asmens kodą; juridinio asmens pavadinimas, kodas (jeigu dalyvis yra juridinis asmuo).

3.2. jeigu bendrovės dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiami duomenys apie jį kontroliuojančius asmenis (kontroliuojančio juridinio asmens pavadinimas, kodas ir kontroliuojančių fizinių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų, asmens tapatybės kortelių ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) kopijos).

4. Bendrovės dalyvių, stebėtojų tarybos, valdybos narių, vadovo, jo pavaduotojo, vyriausiojo buhalterio (buhalterio) asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų, asmens tapatybės kortelių ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) kopijos.

5. Didžiosios ar mažosios loterijos taisyklių projektas (2 egz.) spausdintine ir redaguojama elektronine (įrašyta į kompiuterinę laikmeną doc, docx formatais) forma. Užsakant elektroninę paslaugą didžiosios loterijos taisyklių projektas pateikiamas tik redaguojama elektronine forma.

6. Dokumentai ir informacija, kuriais patvirtinama loterijos bilietų spausdinimo metu taikomų kontrolės procedūrų atitiktis Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytiems reikalavimams:

6.1. dokumentai, kuriais patvirtinama, kad procedūros aprašytos, vertinamos ir užtikrinamas jų laikymasis;

6.2. dokumentai, patvirtinantys, kad procedūrų metu taikomas loterijos bilietų patvirtinimo numerių šifravimas;

6.3. dokumentai,  patvirtinantys, kad procedūrų metu taikomas informacijos apie laimėjimus ir loterijos bilietų patvirtinimo bylų šifravimas;

6.4. dokumentai,  patvirtinantys, kad procedūrų metu taikomas išspausdintų loterijos bilietų tikrinimas.

7. Jei organizuojant didžiąją loteriją, bus naudojama loterijos įrenginio ar įrenginių programinė įranga, pateikiami šie dokumentai ir informacija:

7.1. loterijos įrenginio ar įrenginių pavadinimas;

7.2. mokėjimo sąskaitos, kuri bus naudojama loterijų organizatoriaus ir žaidėjo tarpusavio atsiskaitymams, rekvizitai, interneto adresai, telefono ryšio numeriai ar kita kontaktinė informacija, kuri bus naudojama organizuojant loterijas;

7.3. loterijos įrenginio ar įrenginių programinės įrangos serverių skaitinis kompiuterio (IP) ir prisijungimo adresai, prisijungimo prie loterijos įrenginio ar įrenginių programinės įrangos duomenys, suteikiantys galimybę priežiūros institucijai nekliudomai patikrinti loterijos įrenginio ar įrenginių programinę įrangą ir joje saugomą informaciją;

7.4. sertifikavimo įstaigos išduotas loterijos įrenginio programinės įrangos atitikties sertifikatas.

8. Jeigu prašymą išduoti licenciją pateikia užsienio bendrovės – kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigto bet kokios teisinės formos juridinio asmens ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriai toje valstybėje narėje suteikta teisė vykdyti loterijų veiklą, – filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje ir atliekantis visas juridinio asmens funkcijas ar dalį jų, kartu su tarnybos nustatytos formos prašymu išduoti licenciją ir 1 – 7 papunkčiuose nurodytais dokumentais ir informacija apie filialą įsteigusią užsienio bendrovę pateikiami:

8.1. valstybės narės, kurioje užsienio bendrovė yra įsteigta, institucijos, suteikusios teisę užsienio bendrovei vykdyti loterijų veiklą toje valstybėje narėje, rašytinis patvirtinimas arba institucijos išduotas leidimas, patvirtinantys, kad užsienio bendrovė turi teisę vykdyti loterijų veiklą toje valstybėje narėje;

8.2. užsienio bendrovės rašytinis įsipareigojimas, kad įsteigtas filialas buhalterinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus tvarkys ir laikys filialo buveinėje;

8.3. duomenys apie filialo vadovą, jo dalyvavimą kitų įmonių valdyme (vardas, pavardė, asmens kodas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija).

9. Už didžiųjų ar mažųjų loterijų organizavimo licencijos išdavimą turi būti sumokėta nustatyta valstybės rinkliava.

Atsižvelgiant į tai, kad LĮ nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis turi būti įvertinama, ar renginiai, taip pat laikraščiai, žurnalai, knygos, radijo ir televizijos laidos, interneto svetainės (toliau – renginiai) yra skirti vaikams ir paaugliams, siekiant, kad nekiltų klausimų, kaip vertinti, ar konkretus renginys yra skirtas vaikams ir paaugliams, o taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas aplinkybes, kuomet neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančia viešąja informacija laikytina skatinanti lošti, raginanti, siūlanti dalyvauti azartiniuose lošimuose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis, rekomenduojame vadovautis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytu kriterijumi, jog jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai. Rekomenduojama neskelbti loterijų reklamos renginiuose, taip pat laikraščiuose, žurnaluose, knygose, radijo ir televizijos laidos, interneto svetainėse, kuriose ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtos renginių (informacijos).

Lietuvos Respublikoje azartinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad azartiniu lošimu laikytinas žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Atsižvelgiant į tai, žaidimas turintis visus aukščiau nurodytus požymius, t. y.: 1) dalyviai siekia piniginio laimėjimo; 2) dalyviai savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos; 3) laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, laikytinas azartiniu lošimu, kurio organizavimas galimas tik turint atitinkamos rūšies licenciją organizuoti lošimus.

Lietuvos Respublikoje loterijų organizavimo veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme (toliau – Loterijų įstatymas), kurio 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad loterija laikytinas žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Taigi, visais loterijos požymiais: 1) bilieto pirkimas; 2) atsitiktinis prizo lošimas, pasižymintis žaidimas laikytinas loterija, kurios organizavimui reikalinga loterijų veiklos licencija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Loterijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą.

Taigi, žaidimo, kai asmuo, pirkdamas tam tikrą prekę arba paslaugą, turi galimybę laimėti prizą, organizavimas neturi nei azartinio lošimo, nei loterijos požymių visumos, kai žaidime dalyvaujama nesiekiant piniginio laimėjimo ir nerizikuojant netekti įmokėtos sumos, taip pat nėra perkami loterijos bilietai.

Loterijų veikla Lietuvos Respublikoje yra licencijuojama ir griežtai kontroliuojama. Norint organizuoti didžiąją arba mažąją loteriją yra būtina gauti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) išduodamą didžiųjų loterijų veiklos licenciją arba mažųjų loterijų veiklos licenciją. Loterijų organizatorius gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik tada, kai yra patvirtintos su Priežiūros tarnyba suderintos tos loterijos taisyklės.

Loterijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didžioji loterija, tai loterija, kurios bilietai platinami visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nominalioji numatomų išplatinti bilietų vertė neribojama. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalį mažoji loterija, tai loterija, kurios bilietai platinami sporto varžybose, kultūros arba kituose viešuose renginiuose, nominalioji numatomų išplatinti bilietų vertė neviršija 30 000 eurų, o piniginiai laimėjimai išmokami, daiktiniai laimėjimai išduodami ar neatlyginama paslauga suteikiama iš karto arba ne vėliau kaip iki renginio pabaigos.

Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad didžiųjų loterijų organizatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 144 000 eurų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad minimali pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą tvarką didžiųjų loterijų organizatorius turi nuolat laikyti kredito įstaigos sąskaitose, savo kasoje ir skirti tik laimėjimams išmokėti, yra ne mažesnė kaip 50 procentų minimalaus reikalaujamo nuosavo kapitalo sumos.

Loterijų įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad mažųjų loterijų organizatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 14 000 eurų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Mažųjų loterijų organizatorius, kuris pagal įstatymus neturi nuosavo kapitalo, privalo turėti kredito įstaigos finansinę garantiją. Garantijos dydis turi būti ne mažesnis kaip 14 000 eurų.

Norint platinti (pardavinėti) loterijos bilietus, reikėtų sudaryti sutartį su loterijos organizatoriumi, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – LĮ) 20 straipsnyje „Loterijų organizatorius loterijos bilietus gali platinti pats arba pagal sutartis su loterijos bilietų platintojais – fiziniais asmenimis, juridiniais asmenimis, organizacijomis, neturinčiomis juridinio asmens teisių, ar jų filialais“.

Platintojo ir loterijų organizatoriaus sutartyje galėtų būti aptartos abiejų šalių pareigos, atsakomybė, atlygis už loterijos bilietų platinimą.

                      Atkreipiame dėmesį, kad LĮ 28 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti reikalavimai loterijų platintojams:

„Lietuvos Respublikoje draudžiama dalyvauti loterijose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Šių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti loterijų organizatorius ir (ar) loterijos bilietų platintojai. Loterijos organizatorius ir (ar) loterijos bilietų platintojai iš perkančio loterijos bilietus ar besikreipiančio dėl laimėjimo asmens privalo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą tuo atveju, kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, loterijos organizatorius ir (ar) loterijos bilietų platintojai privalo atsisakyti parduoti jam loterijos bilietus ar išmokėti laimėjimą. Loterijos bilietų platinimo vietose privalo būti pakabinti (nurodyti) įspėjamieji užrašai apie draudimą dalyvauti loterijose jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Su šia informacija privalo būti supažindinti ir loterijos bilietus internetu ir (ar) telefono ryšiu ketinantys įsigyti asmenys. Įspėjamųjų užrašų turinį, formą, jų pateikimo loterijos bilietų platinimo vietose, interneto svetainėse ir (ar) telefono ryšiu taisykles tvirtina priežiūros institucija.“

               LĮ 28 straipsnio 12 dalyje yra nustatyti reikalavimai:

             „Loterijos organizatoriams ir (ar) loterijos bilietų platintojams bei jų darbuotojams draudžiama skatinti asmenis dalyvauti loterijose siūlant jiems įsigyti loterijos bilietus jų platinimo vietose. Šis draudimas netaikomas, kai loterijos bilietai platinami interneto ryšiu.

               Taigi, norint gėlių studijoje gaminti ir pardavinėti loterijos bilietų puokštes, būtina sudaryti tokių bilietų platinimo sutartį su loterijos organizatoriumi, nes be loterijos organizatoriaus žinios ir leidimo yra draudžiama platinti loterijos bilietus. Taip pat pažymime, kad jokie papildomi reikalavimai nėra taikomi ir nėra draudžiama gaminti loterijos bilietų puokštes iš klientų atsineštų loterijos bilietų.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 20 dalyje yra numatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Tai reiškia, kad pagal ALĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose galima tik lošimų organizatoriams. Loterijų organizatoriai nėra laikomi lošimų organizatoriais.

Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau - LĮ) 35 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog interneto ryšiu loterijoje dalyvaujantis žaidėjas turi teisę, prisijungęs prie savo paskyros sąskaitos, loterijų organizatoriui arba loterijos bilietų platintojui pateikti prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam žaidėjui, dalyvaujant loterijose interneto ryšiu. Žaidėjas gali prašyti:

1) riboti didžiausią pinigų sumą, kurią jis gali išleisti loterijos bilietams per tam tikrą laikotarpį;

2) leisti pasirinkti dalyvavimo loterijose laiko limitą, kuriam suėjus, turi būti nutraukta galimybė dalyvauti loterijose.

Taigi, remiantis LĮ įtvirtintomis nuostatomis, interneto ryšiu loterijoje dalyvaujantis žaidėjas gali prisijungti prie savo turimos žaidėjo paskyros ir ten pateikti atitinkamą prašymą.

Tokiu būdu siūlyti pirkti loterijos bilietus draudžiama, nes Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo  28 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad loterijos organizatoriams ir (ar) loterijos bilietų platintojams bei jų darbuotojams draudžiama  skatinti asmenis dalyvauti loterijose siūlant jiems įsigyti loterijos bilietus jų platinimo vietose.

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymi, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai duodami nurodymai „nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai“.

Atsižvelgiant į tai, su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu turi būti nutrauktos visos finansinės operacijos, t. y. negali būti vykdomi jokie mokėjimai, susiję su atsiskaitymais už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimais, statomų sumų priėmimais nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai, o taip pat negali būti vykdomi ir kitokio pobūdžio mokėjimai (pvz. pagal sąskaitas-faktūras su paslaugas teikiančiomis įmonėmis (buhalterinė apskaita, teisinės paslaugos, atsiskaitymai už interneto paslaugas ar kt.) ar pagal pasirašytą sutartį (darbo sutartį ir kt.). Be to, mokėjimai negali būti nei įskaitomi į banko sąskaitą iš nelegalios lošimų veiklos vykdytojų banko sąskaitų, nei vykdomi į nelegalios lošimų veiklos vykdytojų banko sąskaitas.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai duodami nurodymai „nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai“.

Jeigu nelegalią nuotolinių lošimų veiklą vykdantis subjektas, turintis IBAN Lietuvoje, teikia paslaugas ir veiklą vykdo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kitoje šalyje, turėdamas tos šalies licenciją, ir veikla nėra skirta Lietuvos Respublikai bei nėra prieinama iš jos teritorijos, tokių mokėjimų nutraukti įstatymas neįpareigoja. Įstatymas įpareigoja su konkrečiu nelegalius lošimus organizuojančiu subjektu susijusius mokėjimus nutraukti tuo atveju, kai jo klientas/lošėjas/naudos gavėjas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nustatant, ar klientas/lošėjas/naudos gavėjas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti vertinama visų faktų visuma, t. y. tiek IP adresas pavedimo metu, tiek rezidavimo vieta, tiek identifikacinis kodas (IBAN) ir kt.

Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų įstaiga teikdama paslaugas kitose šalyse tokiems nelegalią nuotolinių lošimų veiklą vykdantiems subjektams (neturintiems jokio ryšio su Lietuvos Respublika išskyrus IBAN), turi kreipti ypatingą dėmesį šiems subjektams, jų atliekamiems bei gaunamiems mokėjimams. Lošimo sektorius, šias paslaugas teikiantys subjektai bei paslaugas perkantys fiziniai asmenys, yra vertinami kaip padidintą riziką keliantys, todėl finansų įstaiga, kurios veikla yra orientuota į lošimo sektorių ne Lietuvos Respublikoje, turi dėti ypatingai dideles pastangas, siekiant užtikrinti Priežiūros tarnybos duodamų privalomų nurodymų tinkamą vykdymą.

Informuojame, kad ši problema atsiranda dėl tos priežasties, kad svetainės prie kurių Jūs bandote prisijungti priklauso bendrovėms, kurios neturi Lošimų priežiūros tarnybos išduotos licencijos ir leidimo organizuoti nuotolinius lošimus Lietuvoje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau- ALĮ) 20⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktu, Priežiūros tarnyba turi įgaliojimus duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus. Dėl šios priežasties, nelegalūs tinklalapiai yra blokuojami.

Atsižvelgiant į tai, kad Jūs kreipėtės dėl užsienio internetinės lošimų bendrovės, kuri neturi licencijos organizuoti azartinius lošimus Lietuvoje, Priežiūros tarnyba neturi galimybių taikyti poveikio priemonių ir apginti Jūsų interesų, laimėtų pinigų neišmokėjimo klausimu.

Siūlome kreiptis į užsienio internetinei lošimų bendrovei licenciją išdavusią instituciją (kontaktai būna nurodomi interneto svetainės apačioje, kontaktų skiltyje).

Nuotolinius lošimus Lietuvoje gali organizuoti bendrovės, turinčios Lošimų priežiūros tarnybos išduotą licenciją ir leidimą šiai veiklai. Licencijuotų nuotolinių lošimo paslaugų teikėjus ir jų interneto svetainių adresus Lietuvoje galite rasti mūsų svetainėje:  Nuotoliniai lošimai | Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (lrv.lt)

Lošimų priežiūros tarnybos specialistai, gavę pranešimą apie užsienio bendrovę ar interneto svetainę, kurioje leidžiama lošti iš Lietuvos, patikrina nurodytą interneto svetainę ir, nustačius, kad joje teikiamos nuotolinių lošimų paslaugos, neturint licencijos šiai veiklai vykdyti Lietuvos Respublikoje, kurios prieinamos vartotojams Lietuvoje, imasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme numatytų veiksmų prieš nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytoją (t. y. Lietuvos Respublikoje veikiantiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams duoda privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti tokią interneto svetainę, o mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms - privalomą nurodymą nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu).

Susiklosčius tokiai situacijai, kuomet buvo lošiama nelegalioje lošimų svetainėje ir ji tapo nebeprieinama Lietuvos Respublikoje (t. y. jos prieiga buvo užblokuota dėl nelicencijuotos veiklos vykdymo), o lošėjo lėšos/laimėjimai liko neišmokėti lošimo paskyroje, Priežiūros tarnyba rekomenduoja lošėjui dėl išmokėjimo kreiptis elektroninio pašto adresu, kuris visada yra pateikiamas Nelegalios veiklos vykdytojų sąraše (https://lpt.lrv.lt/lt/nelegalios-losimu-veiklos-vykdytojai/nelegalios-losimu-veiklos-vykdytoju-sarasas) šalia konkrečios nelegalios lošimų svetainės.

Pavyzdys: 

Žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatytas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta žaidimo automatų sąvoka, nustatanti, kad žaidimo automatu laikomas mechaninis, elektroninis arba elektromechaninis įrenginys, kuriuo teisė pradėti žaisti įgyjama įmetus žaidimo žetoną ir (ar) pinigus ir kuriuo žaidžiant, priklausomai nuo žaidėjo gebėjimų, galima laimėti galimybę žaisti tam tikrą laiką ir (ar) laimėti daiktinį 30 eurų vertės neviršijantį laimėjimą arba žaidimo žetoną, kuriuo galima papildomą laiką žaisti žaidimo automatu ar kurį galima pakeisti į daiktinį 30 eurų vertės neviršijantį laimėjimą.

Organizatoriai, ketinantys pradėti eksploatuoti žaidimo automatus, Priežiūros tarnybai turi pateikti šiuos dokumentus*:

• Ketinimo eksploatuoti žaidimo automatą (-us) deklaraciją (toliau – deklaracija);
• Žaidimo automato gamintojo ar teikiančiojo deklaraciją parengtą žaidimo automato techninį aprašymą;
• Gamintojo deklaraciją (sertifikatą) arba akredituotos įstaigos liudijimą, kurie patvirtina žaidimo automato modelio atitiktį elektromagnetinio suderinamumo ir elektrotechninių gaminių saugos reikalavimams;
• Žaidimo automato nuotrauką.

*Dokumentai, parengti užsienio valstybėse, pateikiami valstybine kalba kartu su originalų kopijomis.

Deklaracijoje* turi būti nurodyta:

• Organizatoriaus pavadinimas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresas (kai organizatorius – fizinis asmuo);
• Žaidimų organizatoriaus kontaktiniai duomenys;
• Numatomi eksploatuoti žaidimo automatų modeliai, gamintojai ir gamykliniai numeriai;
• Žaidimų pavadinimai;
• Elektroninių skaitiklių apsaugos būdai, mechaninių skaitiklių plombavimo vietos ir plombų skaičius;
• Numatomų eksploatuoti žaidimo automatų skaičius;
• Žaidimo automatų eksploatavimo vietos adresas (adresai).

*Deklaracijos forma skelbiama Lošimų priežiūros tarnybos interneto svetainėje.

Organizatoriai, ketinantys pradėti naujai eksploatuoti žaidimo automatus, privalo sumokėti nustatytą valstybės rinkliavą – 46 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5779).

Lošimų priežiūros tarnyba ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo deklaracijos gavimo dienos užpildo ir išduoda deklaracijoje nurodyto žaidimo automato pasą, plombą ir specialųjį žaidimo automato ženklą, žaidimo automatą įrašo į žaidimo automatų sąrašą, kuris pildomas elektroniniu būdu ir skelbiamas Lošimų priežiūros tarnybos interneto svetainėje. Žaidimo automatų sąraše nurodomas ir žaidimų žaidimo automatais organizatorius.

Teisė eksploatuoti žaidimo automatą laikoma suteikta kitą dieną po deklaracijos pateikimo Priežiūros tarnybai arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo Priežiūros tarnybai dienos.

Priežiūros tarnyba deklaracijoje pateiktą informaciją ir valstybės rinkliavos sumokėjimo faktą patikrina per 20 darbo dienų nuo deklaracijos gavimo Priežiūros tarnyboje dienos.

Žaidimų žaidimo automatais organizatorius, gavęs Priežiūros tarnybos išduotą žaidimo automato pasą, plombą ir specialųjį žaidimo automato ženklą, nedelsdamas plombuoja mechaninius žaidimo automato skaitiklius arba specialiu slaptažodžiu ar kitu būdu nuo juose esančios informacijos pakeitimo apsaugo elektroninius skaitiklius ir ant žaidimo automato priekinės sienelės užklijuoja specialųjį žaidimo automato ženklą (specialusis žaidimo automato ženklas turi būti apsaugotas nuo sugadinimo ar sunaikinimo).

Sportinis pokeris – tai sporto šaka, kurioje žaidėjai žaidžia nerizikuodami savo pinigais ir nesiekia piniginio laimėjimo. Žaidėjai už pokerį nemoka, turnyruose nėra piniginių įmokų (žaidėjai susimoka barui tik už gėrimus ir valgius). Sportinio pokerio organizavimas nepatenka į Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kontroliuojamą veiklos sritį.