BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


LOŠIMŲ PRIEŽIŪRA LIETUVOJE – KIEK UŽAUGOME PER 20 METŲ? I DALIS

Data

2021 07 01

Įvertinimas
0
Kalendorius 2021-07-01 II PSL.jpg

Šie metai mūsų įstaigai ypatingi – būtent šiandien minime Lošimų priežiūros tarnybos veiklos 20 metų Jubiliejų.

Džiaugiamės galėdami su Jumis pasidalinti ne tik pirmojo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko Česlovo Kazimiero Blažio prisiminimais ir įžvalgomis, bet šio gražaus Jubiliejaus proga norėtume Jums papasakoti, kaip mūsų institucija buvo įkurta, kaip keitėsi, kokius iššūkius turėjo įveikti, kiek daug per visus šiuos metus mums pavyko nuveikti, kiek esame užaugę ir subrendę kaip stipri ir veikli įstaiga, taip pat kaip augome mes patys – kaip specialistai ir savo srities profesionalai – ir kaip plėtėsi (bei toliau plečiasi) mūsų vykdomos funkcijos.

Todėl šiandien ir kitą savaitę su Jumis dalinsimės mūsų Jubiliejaus straipsniu.

Šiandien, minėdami savo Gimtadienį, pristatome Jums pirmąją dalį:

 

LOŠIMŲ PRIEŽIŪRA LIETUVOJE – KIEK UŽAUGOME PER 20 METŲ?

DU DEŠIMTMEČIAI SU AZARTINIAIS LOŠIMAIS LIETUVOJE

Šių metų liepos 1-ąją savo 20 metų jubiliejų mini Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba).

Per pirmus 20 metų žmogus savo gyvenime gauna ir pirmos reikšmingos patirties, žengia pirmuosius žingsnius, išmoksta įveikti iššūkius, atveria svarbiausius gyvenimo kelius ir atranda begalę naujų perspektyvų.

Visai kitaip 20 metų patirties, įveiktų iššūkių, įgyvendintų planų ir nuveiktų darbų yra matomi bei skaičiuojami, kai veiklos 20-metį mini institucija.

Azartiniai lošimai Lietuvoje buvo legalizuoti 2001 metais, kai priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą (toliau – Įstatymas) buvo įsteigta ir Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – VLPK), kuri 2012 m. kovo 1 d. buvo pertvarkyta į šiandieną azartinių lošimų, loterijų ir žaidimų rinkas prižiūrinčią ir kontroliuojančią Lošimų priežiūros tarnybą. Per 20 veiklos metų tiek lošimų priežiūros institucija, tiek jos prižiūrima lošimų rinka nuėjo ilgą ir nelengvą permainų kelią, įveikė daugybę iššūkių, keitėsi ir tobulėjo.

Azartinių lošimų istorija prasidėjo lošimais. Pokyčius lošimų rinkoje lydėjo nuolatinė azartinių lošimų plėtra – kai pirmoji licencija organizuoti azartinius lošimus buvo išduota dar 2001 m. spalio 19 d. (per 20 metų laikotarpį licenciją yra gavusios 16 bendrovių), jau per pirmus metus azartinių lošimų veikla įsisuko nepastebimai greitai – 2002 m. vasario 8 d. buvo išduotas pirmasis leidimas atidaryti lošimo automatų saloną, o vasario 22 d. – pirmasis leidimas atidaryti lošimo namus (kazino). 2002 m. pabaigoje lošimo organizavimo vietose  buvo eksploatuojami 28 lošimo stalai, 169 A kategorijos lošimo automatai, 55 B kategorijos lošimo automatai.

Įdomu tai, kad tuo metu už išduodamą licenciją nustatyta valstybės rinkliava siekė 10 000 litų, už licencijos perregistravimą – 1000 litų. Atitinkamai, 2002 metais į valstybės biudžetą iš viso buvo sumokėta 175 000 litų vien už azartinių lošimų licencijų išdavimą bei perregistravimą.

Per 20 metų laikotarpį Lošimų priežiūros tarnyba išdavė 60 licencijų organizuoti azartinius lošimus: 16 licencijų organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais, 18 licencijų organizuoti lošimus B kategorijos automatais, 2 licencijos organizuoti bingą, 5 licencijas organizuoti totalizatorių ir 19 licencijų organizuoti lažybas. Šiuo metu Lietuvoje licencijas organizuoti lošimus lošimo namuose (kazino) turi 3 bendrovės, lošimo automatų salonuose – 9 bendrovės, lažybas – 7 bendrovės, totalizatorių – 2 bendrovės. Nors licenciją organizuoti bingą per minėtą laikotarpį yra gavusios 2 bendrovės, šiuo metu Lietuvoje šios rūšies lošimų vykdančių bendrovių nėra. Be to, nuo 2016 m. įsigaliojus Įstatymo pataisoms, Lietuvoje organizuojami nuotoliniai lošimai – leidimus teikti šias paslaugas turi 8 bendrovės.

Jau pirmaisiais azartinių lošimų legalizavimo metais buvo pastebėta, kad tuose miestuose, kuriuose jau veikė legalios lošimų vietos, nelegalių lošimų vietų skaičius sumažėjo. Daugelis lošėjų, legalizavus azartinius lošimus ir atsidarius legalioms lošimų organizavimo vietoms pasirinko pastarąsias, taip sumažindami nelegalių lošimų organizatorių pajamas ir priversdami juos užleisti rinką legaliai veikiančioms bendrovėms.

Kitas azartinių lošimų istorijos raidos etapas – loterijos, kai 2004 metais buvo priimtas pirmasis Lietuvoje Loterijų įstatymas ir Valstybinė lošimų priežiūros komisija pradėjo vykdyti ir didžiųjų loterijų organizavimo priežiūrą – pirmoji licencija buvo išduota 2004 m. vasario 13 d. Nuo pat 2004 m. iki šiandien licenciją organizuoti didžiąsias loterijas iš viso buvo gavusios 16 bendrovių, o dvi iš jų loterijų veiklą vykdo jau visą minėtą laikotarpį iki šių dienų. Šiuo metu licencijas organizuoti loterijas turi 6 bendrovės.

2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas, kuriuo buvo reglamentuotos internetinės loterijos, nustatyti reikalavimai žaidėjų amžiui, atsiimant laimėjimus ir kiti pakeitimai.

Azartiniai lošimai dėl savo specifikos yra griežtai licencijuojama verslo sritis, todėl lošimų organizatoriams keliami itin aukšti finansinio patikimumo, nepriekaištingos reputacijos, veiklos skaidrumo ir lošėjų apsaugos reikalavimai. Dėl technologijų pažangos bei galimybių daugumai gyvenimo sričių keliantis internetą, Lietuva neliko pasaulinių tendencijų nuošalėje – lošimų paslaugos taip pat vis aktyviau siūlomos internete. Legalizavus nuotolinius lošimus, jų organizatoriams leista organizuoti tik tos pačios rūšies lošimus, kurie buvo organizuojami antžeminėse lošimų vietose.

Svarbus pokytis įvyko nuo 2019 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, kai azartinių lošimų organizatoriams atsivėrė naujos galimybės – jie įgijo teisę organizuoti kelias azartinių lošimų rūšis tose pačiose azartinių lošimų patalpose. Šiuo metu tokių vietų, kuriose tas pats lošimų organizatorius vykdo kelias azartinių lošimų rūšis, iš viso yra 53.

PIRMI REGLAMENTAVIMO ETAPAI

Pasak Česlovo Kazimiero Blažio, pirmojo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – VLPK) pirmininko, „galima teigti, kad azartiniai lošimai Lietuvoje formaliai buvo legalizuoti dar 1990 m. gegužės 8 d. Įmonių įstatymu, pagal kurį buvo leidžiama steigti ir laikyti lošimo namus bei organizuoti lošimus“. Visgi šios normos nebuvo įgyvendintos iš esmės, o 1994 metais iš įstatymo buvo išbrauktos apskritai. Kitas bandymas buvo 1996 metais, kai Seime buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos loterijų, piniginių-daiktinių žaidimų ir azartinių lošimų įstatymo projektas, tačiau jis taip ir nebuvo priimtas.

Apie šio verslo Lietuvoje legalizavimo nevienareikšmį vertinimą ir aktualumą liudija ir tai, kad tuo metu iš viso Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje buvo užregistruota beveik 30 įvairių Azartinių lošimų įstatymo projekto variantų. Pataisų srautas nesumažėjo net ir tada, kai Įstatymas jau buvo priimtas.

Galimai radikaliausios Įstatymo pataisos, iš esmės privertusios verslininkus keisti savo verslo planus arba apskritai jų atsisakyti, buvo 2002 m. rugsėjo 1 d. įvesta riboto laimėjimo lošimo automatų kategorija, taip pat lošimo įrenginių sertifikavimo ir patikros procedūrų pakeitimai.

VLPK nariai ir administracijos darbuotojai nuo pirmųjų komisijos veiklos dienų, kiek tai buvo įmanoma, ieškojo kontaktų ir sėmėsi patirties Lenkijoje, Latvijoje, Anglijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Čekijoje, Austrijoje Rusijoje. Buvo bendradarbiaujama su minėtų šalių azartinius lošimus ir loterijas prižiūrinčių institucijų darbuotojais, atitinkamos srities specialistais.

Šiuo metu Lošimų priežiūros tarnyba su užsienio valstybių priežiūros institucijomis bendradarbiauja Europos lošimus prižiūrinčių institucijų forume (GREF), kurio narė ji yra, ir atstovauja šiame forume Lietuvai nuo 2002 metų. Šioje platformoje tiek nuotoliniu būdu, tiek kasmet rengiamų konferencijų, susitikimų metu, darbo grupėse bendradarbiaujama aktualiausiais prižiūrimos srities klausimais, keičiamasi patirtimi, aptariamos naujausios tendencijos Europos lošimų sektoriuje, ieškoma bendrų sprendimų, susijusių su azartiniais lošimais, jų reglamentavimu, įstatymu įgyvendinimu ir priežiūra Institucijos atstovai 2015 m. GREF metinė konferencija organizuota Lietuvoje – ir tai buvo pirmoji tokio lygio tarptautinė visų Europos lošimų priežiūrą vykdančių institucijų konferencija Lietuvoje nuo 2001 m., kuomet buvo priimtas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas.

Tarptautinis bendradarbiavimas padėjo ir toliau padeda mūsų specialistams vadovautis geriausiais Europos valstybių pavyzdžiais, sekti Europos teisinės bazės ir reglamentavimo naujoves, žengti koja kojon su užsienio pažangiomis praktikomis priežiūros ir kontrolės funkcijų, preventyvių priemonių įgyvendinimo srityse.

Lietuvai, kaip ilgametei GREF narei, 2020 metai tapo išskirtiniai – pirmą kartą į GREF valdybą buvo išrinkta Lošimų priežiūros tarnybos atstovė – valdybos nare tapo Sandra Vitkevičiūtė.

NUOTOLINIŲ LOŠIMŲ VEIKLOS ŠUOLIS

Esminių pokyčių metai Lietuvos lošimų rinkoje tapo 2016-ieji, kai buvo modernizuota teisinė bazė ir įteisinti nuotoliniai lošimai. Tuo metu daugelyje Europos valstybių nuotoliniai lošimai jau buvo įteisinti, todėl rengiant Įstatymo pakeitimus buvo įvertintos Europos Komisijos rekomendacijos dėl nuotolinių lošimų paslaugų teikimo ir vartotojų apsaugos principų. 

 

Nuotolinių lošimų reglamentavimą daugiausiai nulėmė nesustabdoma pasaulinė technologijų ir inovacijų pažanga, kuri be visa ko, atnešė ir naujų iššūkių – ginant tiek lošėjų, tiek nuotolinius lošimus organizuojančių Lietuvoje licencijuotų bendrovių interesus, nuo 2016 m. sausio 1 d. Lošimų priežiūros tarnyba pradėjo blokuoti nelegalias nuotolinių lošimų paslaugas teikiančias interneto svetaines. Svarbu pažymėti, kad šiuo metu jau yra užblokuota daugiau nei 750 nelegalių nuotolinių lošimų interneto svetainių, taip siekiant apsaugoti lošėjų interesus ir užtikrinti, kad iš lošimų surenkami mokesčiai pasiektų mūsų valstybės biudžetą, o ne nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus. Pažymėtina, kad nelegalių nuotolinių lošimų problema daro didelę žalą ne tik visos Europos, bet ir pasaulio lošimų rinkoms, tad šiai problemai spręsti ieškoma veiksmingų priemonių, kurių populiariausios šiuo metu yra interneto domeno blokavimas, mokėjimų blokavimas, o kai kuriose valstybėse - netgi nelegalios paslaugos vartotojų kriminalizavimas.

Įteisinti nuotoliniai lošimai ne tik iš esmės pakeitė  lošimų rinką, bet lėmė naujus iššūkius – reikalavimai nuotolinių lošimų įrangai, lošimų taisyklių aprašymai, tikrinimų vykdymas, ir kovos su nelegalios lošimų veiklos vykdytojais priemonių taikymas, buvo itin daug specialistų pastangų, žinių ir greito prisitaikymo prie pakitusios aplinkos pareikalavusios naujos veiklos sritys, kurių mokytis Lietuvoje nebuvo galimybių ir precedentus teko formuoti pasitelkiant geriausią kaimyninių šalių praktiką.   

 

Kiti nuotoliniams lošimams, o kartu ir Lošimų priežiūros tarnybai ypatingi metai tapo 2020, kai pasaulį užklupo koronaviruso „Covid-19“ pandemija ir, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą ir visoje Lietuvoje įvedus karantino režimą, antžeminės lošimų vietos privalėjo kuriam laikui užverti duris. Tai ypatingai pasijuto veiklos rezultatuose.

Vertinant atskirų bendrovių rezultatus, galima teigti, kad bendrosios lošimų pajamos (GGR, angl. Gross Gaming Revenue) iš nuotolinių lošimų sušvelnino bendrovių patirtus nuostolius iš vykdomos veiklos antžeminėse lošimo vietose. Tačiau ne visi azartinių lošimų organizatoriai Lietuvoje turi licenciją organizuoti nuotolinius lošimus, todėl tokios bendrovėms pandemijos padariniai buvo labiau skausmingi

 

Vertinant skaičiais, 2020 m. GGR iš nuotolinių lošimų (sudarė 58 proc.) buvo didesnis nei GGR iš azartinių lošimų fizinėse lošimo vietose (sudarė 42 proc.). 2020 metais nuotolinių lošimų GGR augo labai sparčiai, padidėjo 19,1 mln. eurų arba 47,1 proc. lyginant su 2019 metais. Tokį augimą galimai paskatino kelios priežastys: pandemijos metu buvo uždarytos fizinės lošimo vietos paskatino lošėjus rinktis kitą būdą lošti; lošėjai tampa sąmoningesni ir vis dažniau nelegalias lošimų svetaines keičia į Lietuvoje veikiančią licencijuotą pasiūlą; nuolat auganti nuotolinių lošimų pasiūla ir įvairovė.

 

NE MAŽIAU SVARBI IR FINANSINĖ PRIEŽIŪRA

 

Kalbant apie mokesčius, vertėtų pridurti ir tai, kad visus šiuos metus Lošimų priežiūros tarnyba kartu su visomis kitomis jai pavestomis funkcijomis taip pat nuodugniai ir skrupulingai vykdė azartinius lošimus ir loterijas organizuojančių bendrovių finansinę priežiūrą – rinko, nagrinėjo, analizavo ir kaupė duomenis apie bendrovių pateiktus finansinius rodiklius, sumokėtus mokesčius, gautas pajamas, išmokėtus laimėjimus.

Prisimenant azartinių lošimų verslo pradžią, galima paminėti, kad 2002 metais azartinius lošimus organizuojančios bendrovės gavo 12,4 mln. Eur (42,8 mln. Lt) iš įmokėtų sumų už dalyvavimą azartiniuose lošimuose, laimėjimams išmokėjo 8,5 mln. Eur (29,6 mln. Lt), arba kitaip tariant, lošėjai laimėjo 69 proc. nuo sumų už atliktus statymus lošimuose.

2003 m. 8 veiklos licencijas gavo dar 6 bendrovės ir leista atidaryti 91 lošimų organizavimo vietą – tarp jų 63 lažybų punktus. 2003 m. Lietuvos azartinių lošimų istorijoje galima laikyti ir lūžio metais, kai pagaliau stabilia tapusi teisinė bazė leido lošimo organizatoriams ramiai toliau vystyti veiklą – 2003 m. visų bendrovių įplaukos sudarė 177 mln. litų, o veiklos rezultatas – 43,6 mln. litų.

2004 m.  buvo kiek kitokie, nes per juos buvo panaikinta 16 leidimų vykdyti veiklą lošimo automatų salonuose, kadangi bendrovės per nustatytą laiką nesugebėjo sertifikuoti eksploatuojamų lošimo automatų ir taip nepatvirtino įrenginių atitikimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Todėl 2004 m. pastebimas akivaizdus lošimo organizavimo vietų skaičiaus augimo lėtėjimas. Nepaisant to, lošimo organizatorių veiklos rodikliai toliau augo – įplaukos padidėjo 2 kartus ir sudarė 373,9 mln., o veiklos rezultatas buvo 87,3 mln. litų.

Įdomu ir tai, kad už VLPK išduodamus leidimus atidaryti lošimų organizavimo vietas pirmaisiais metais buvo nustatyti nepalyginamai didesnės valstybės rinkliavos dydžiai: už leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną – 20 000 litų, už leidimą atidaryti lošimo namus (kazino) – 30 000 litų. Tiesa, tuo metu galiojantis Įstatymas buvo itin palankus lažybų punktų plėtrai – už leidimą atidaryti lažybų punktą apskritai nebuvo nustatytos valstybės rinkliavos. Tai neabejotinai turėjo įtakos ir prisidėjo prie to, kad jau 2003 metais lažybų punktų skaičius padidėjo net 20 kartų – viso iki 63, o 2004 metų pabaigoje Lietuvoje jau veikė 118 lažybų punktų.

Bendrosios lošimų pajamos nuolat didėja ir auga iki šių dienų. Ir nepaisant to, kokie lošimų verslui buvo sudėtingi 2020 m., 5 bendrovės, kurios organizavo nuotolinius lošimus sugebėjo generuoti grynąjį pelną, kuris siekė nuo 15,8 tūkst. Eur iki 14,8 mln. Eur. Šie skaičiai tik parodo, kad azartinių lošimų verslas plečiasi internete ir yra pelningas. Tokią verslo plėtrą internete galėjo lemti uždarytos antžeminės lošimų vietos pandemijos metu, padidėjusi lošimų rūšių pasiūla (nuo 2020 m. organizuojami ir nuotoliniai stalo lošimai gyvai), dėl vis didėjančio lošėjų pasitikėjimo Lietuvos lošimų organizatoriais bei jų saugomomis teisėmis ir interesais.

Svarbu pažymėti, kad lošimų organizatoriai nuolatos privalo turėti piniginių lėšų rezervą laimėjimas išmokėti. 2020 metais faktinės pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, sudarė 13,7 mln. eurų.

Pirmieji veiklos metai loterijose taip pat buvo panašūs – bendrosios lošimų pajamos (GGR) 2004-2009 metais taip pat buvo svyruojančios: 2004 m. jos sudarė 15,1 mln. Eur; 2005 m. 14,2 mln. Eur; 2006 m. 12,2 mln. Eur.

Loterijų rinkoje sunku prognozuoti GGR, ypač tuo atveju, jei didžioji parduodamų loterijos bilietų dalis yra momentiniai bilietai ir negalima nuspėti, kurie bilietai bus parduoti (laimingi ar nelaimingi). Loterijų GGR nuo 2004 m. iki 2010 m. svyravo ir tam įtakos galėjo turėti keletą priežasčių: loterijos organizatorių kaita, nenuspėjamas laimėjimų kiekis, ekonominė padėtis Lietuvoje. Nuo 2011 m. iki 2020 m. didžiųjų loterijų organizatorių GGR augo. 2020 m. prasidėjus korona viruso pandemijai, šalies ekonomika susitraukė 1,3 proc., šalyje įvesti apribojimai, neigiamai paveikė daugelį sričių, ne išimtis ir loterijų organizatorių veiklos rezultatus.

APIMTYS AUGA – PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJA IR AKYLESNĖ LOŠIMŲ PRIEŽIŪRA

Technologijų naujovės, pažanga ir naujausios tendencijos vis plačiau apima ir lošimo automatų rinką. Per 20 azartinių lošimų metų Lietuvoje daugumoje miestų ir miestelių buvo atidaryta lošimo automatų salonų, lošimo namų (kazino), lažybų ir totalizatorių punktų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 lošimo namų (kazino), 201 lošimo automatų salonas (kazino ir salonuose eksploatuojama 3790 automatų, 43 kortų stalai, 18 rulečių), aktyviai veiklą vykdo 133 lažybų punktai. Lošimų paslaugos teikiamos didžiojoje Lietuvos dalyje – tik 13-koje savivaldybių iš 60 lošimai neorganizuojami. Didėjant azartinių lošimų pasiūlai, kartu auga ir finansiniai srautai bei apyvarta.

Verta paminėti, kad visos lošėjų įmokėtos sumos už dalyvavimą lošime 2018 metais sudarė 1 milijardas 55 mln. Eur, iš jų grynaisiais apie 484 mln. eurų, 2019 metais – 1 milijardas 100 mln. Eur, iš jų grynaisiais apie 477 mln. eurų ir 2020 „pandeminiais“ metais – 1 milijardas 312 mln. Eur, iš jų grynaisiais apie 289 mln. eurų. Tai reiškia, kad lošėjai tiek milijonų eurų būtent grynais pinigais atnešė į azartinių lošimų organizavimo vietas, kurių priežiūrą vykdo Lošimų priežiūros tarnyba. Per savo veiklos 20-metį Lošimų priežiūros tarnyba tapo viena iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu įgaliotų institucijų, kuri yra atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.

Per savo veiklos 20-metį Lošimų priežiūros tarnyba tapo viena iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu įgaliotų institucijų, kuri yra atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją lošimų ir loterijų sektoriuje. Pinigų plovimo prevencijos kontrolės funkcija Lošimų priežiūros tarnybai priskirta 2017 m. liepos 13 d. įsigaliojus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pakeitimams. Pažymėtina, kad 2018 m., atlikę pinigų plovimo prevencijos priemonių veikimo vertinimą, Europos Tarybos kovos su PPTF įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) ekspertai dėl Lietuvoje įgyvendinamų priemonių lošimų ir loterijų sektoriuose pastabų neturėjo.

Šiuo metu PPTFP reikalavimai privalomi visame lošimų sektoriuje ant žemės ir internete bei loterijose (pradžioje buvo tik kazino).

Bėgant metams, azartinių lošimų rinkoje patikrinimų metu itin daug dėmesio buvo skirta ir vertinta tai, kaip lošimų organizatoriai nustato lošėjo tapatybę, kaip registruoja jo atliekamas pinigines operacijas, ar praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartinas operacijas ir laikosi kitų jiems nustatytų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Ne vienai lošimus ir loterijas organizuojančiais bendrovei Lošimų priežiūros tarnyba jau taikė poveikio priemones – teikė nurodymus, taikė įspėjimą ar skyrė baudą.

Tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir efektyvesnė kontrolė bei pinigų plovimo prevencija, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. visi lošimo automatai privalės būti sujungti į vieną lošimo automatų duomenų valdymo sistemą (Lošimo automatų kontrolės informacinė sistema LAKIS) , kurioje visi lošimo automatų duomenys bus fiksuojami elektroniniu būdu ir realiu laiku. Nuo 2017 metų prasidėjo pereinamasis laikotarpis sistemos įdiegimui, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. bedrovės jau galėjo pradėti jungtis prie sistemos, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. visi lošimų organizatoriai privalės visus savo lošimo automatus sujungti į LAKIS.