BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Ar pasikeitė lietuvių lošimų įpročiai 2022-aisiais?

Data

2023 01 11

Įvertinimas
0
Apklausos. soc reklamos.jpg

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Lošimų priežiūros tarnyba) užsakymu, rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ 2022 m. lapkričio 19-26 dienomis azartinių lošimų ir loterijų tema apklausė 1000 ne jaunesnių negu 18 m. Lietuvos gyventojų. Apklausoje dalyvavo 46 proc. vyrų ir 54 proc. moterų. Analogiška Lietuvos gyventojų apklausa atliekama kiekvienais metais.

Tyrimas atskleidė, kad azartinius lošimus yra lošę 12 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2021 m. apklausos duomenimis, azartinius lošimus buvo išbandę 10 proc. gyventojų. Kaip ir 2021 m., dažniau azartinius lošimus yra lošę jaunesnio amžiaus (30-39 m.) vyrai. 

Nors nuotoliniai lošimai yra lengviau pasiekiami ir jų populiarumas Europoje auga, iš apklausos rezultatų matyti, ne tik tai, kad asmenys Lietuvoje prioritetą teikia lošimo automatų salonams (čia lošiantys nurodė 42 proc. apklaustųjų), bet ir tai, kad dažniausiai pirmą kartą lošti pabandoma automatų salone – 38 proc. lošiančiųjų (2021 m. – 28 proc.), antroje vietoje lieka lošimai internete – 19 proc. (2021 m. – 24 proc.), lošimo namuose (kazino) – 18 proc. (2021 m. – 28 proc.), lažybų punkte – 16 proc. (2021 m. – 17 proc.). Vieno apsilankymo lošimų organizavimo vietoje metu ar lošiant internetu dažniausiai išleidžiama iki 20 Eur (tokia pati tendencija buvo ir ankstesniais – 2019-2020-2021 metais).

NORĖTŲ, KAD LOŠIMŲ REKLAMOS NELIKTŲ

78 proc. apklaustųjų nurodė, kad lošimų reklama daro vidutinę arba labai didelę įtaką asmens apsisprendimui lošti (toks pats skaičius buvo ir pernai – 78 proc.). Reklamos priešininkų nei šalininkų yra daugiau visose socialinėse demografinėse grupėse. Taip pat pastebima, kad mažėja asmenų, kurie neturi jokios nuomonės dėl lošimų reklamos. Šių metų apklausoje neturinčių nuomonės buvo 11 proc., 2021 m. – 17 proc., 2020 m. – 18 proc., 2019 m. – 22 proc.).

Taip pat auga skaičius ir tų asmenų, kurie nurodo, kad lošimų reklamos galėtų nebūti, ar būti mažiau, tokių yra absoliuti dauguma – 83 proc. (2019 m. tokius atsakymus pateikė 73 proc. apklaustųjų, 2020 m. – 76 proc., 2021 m. – 75 proc., 2020 m. – 76 proc.). Kad lošimų reklama būtų uždrausta, pasisakė daugiau nei pusė respondentų – 56 proc., 2021 m. taip pasisakė 49 proc. respondentų.

Akivaizdu, kad lošimų reklama turi didelės įtakos žmonių pasirinkimams.

Po atliktos apklausos matyti ir tai, kad auga skaičius manančių, jog lošimų pasiūla yra per didelė – taip mano 44 proc. apklaustųjų, 2021 metais taip teigė 38 proc. apklaustųjų, 2020 m. – 35 proc.

SOCIALINĖ REKLAMA – AKTUALI DAUGELIUI

Atsižvelgdami į visuomenės poreikį gauti daugiau informacijos probleminio lošimo tema, Lošimų priežiūros tarnybos psichologai 2022 metais probleminio lošimo tema skaitė 11 paskaitų. Tęsiamos ir tradicinėmis tapusios paskaitos Vilniaus universiteto, Vilniaus kolegijos, Mykolo Romerio universiteto studentams.

Praėjusiais metais buvo sulaukta susidomėjimo ir iš lošimo organizatorių, todėl dalis paskaitų buvo pristatyta kelių azartinių lošimų organizatorių darbuotojams. 

Vienas iš svarbesnių visuomenės informavimo būdų apie lošimo keliamus pavojus išlieka socialinė reklama. Lošimų priežiūros tarnyba džiaugiasi bendradarbiavimu su Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra, kurios studentai pristatė seriją naujų socialinės reklamos plakatų. Dalį jų, kaip ir kiekvienais metais, bus galima pamatyti Lietuvos didmiesčiuose.

Taip pat buvo sukurti du nauji socialinės reklamos vaizdo klipai, kuriuos artimiausiu metu pradės transliuoti Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Kadangi azartiniai lošimai yra vienas iš laisvalaikio praleidimų būdų, galinčių sukelti priklausomybę, kaip viena veiksmingiausių pagalbos priemonių turintiems problemų dėl lošimų asmenims šiuo metu yra Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras.

DAUGIAUSIAI PRAŠYMŲ PATEIKIA VYRAI

Apklausa atskleidė, kad auga skaičius (per metus išaugo 7 proc.) ir gyventojų, kurie žino, kad lošiantis asmuo gali pateikti prašymą, kad jo neįleistų į lošimų organizavimo vietas, tai žinojo dauguma – 70 proc.  (2021 m. – 63 proc., o 2020 m. – 68 proc., 2019 m. –  66 proc.). Dažniau apie tai žino jaunesni, turintys aukštąjį išsilavinimą didžiųjų miestų gyventojai.

2022 metais Lošimų priežiūros tarnyboje gauti 11 388 asmenų prašymai apriboti jų galimybę lošti, tai yra 31 prašymas per parą, ir tai yra 55 proc.. daugiau nei 2021 metais (20 prašymų per parą).

Didžiąją daugumą – 86 proc. – prašymų neleisti lošti pateikė vyrai, 14 proc. – moterys (šiuos skaičius lyginant su 2021 metais – santykis buvo 94 proc. vyrų ir 6 proc. moterų).

Daugiausiai prašymų yra pateikę asmenys nuo 18 iki 40 m. (89 proc.), šį skaičių lyginant su 2021 metais, tokio amžiaus pateikusių asmenų buvo 90 proc.

53 proc. apklaustųjų teko matyti ar girdėti socialinę reklamą apie azartinius lošimus, kuria siekiama sumažinti neigiamus azartinių lošimų padarinius (2021 m. tokių asmenų buvo 50 proc.). Daugiausiai – 65 proc. – socialinę reklamą matė ar girdėjo gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Daugumos – 58 proc. – apklaustųjų nuomone socialinė reklama apie azartinius lošimus yra aktuali, 2021 metais taip manančių buvo 49 proc.

SVARBI VEIKLOS SRITIS

Atlikta apklausa parodė ir tai, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad azartinių lošimų verslo sritis yra svarbi valstybės ekonomikai (sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą, darbo vietų sukūrimas ir pan.) – kad ji yra iš dalies arba labai svarbi, mano net 60 proc. apklaustųjų (2021 m. taip manė 55 proc. apklaustųjų), o šiuo klausimu neturinčių nuomonės buvo 22 proc. Pastarasis skaičius per paskutinius kelis metus sumažėjo perpus – 2019 metais neturintys nuomonės nurodė beveik pusė – 42 proc. respondentų.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, lošimų ir loterijų organizatoriai per 2022 m. 11 mėnesių į valstybės biudžetą sumokėjo 40 826 200 Eur loterijų ir lošimų mokesčio. Palyginus su 2021 m. 11 mėnesių, tai yra 17,3 mln. Eur daugiau (per 2021 m. 11 mėn. buvo sumokėta 23 503 500 Eur).

Tokiems pokyčiams įtakos turėjo pasikeitę loterijų iš lošimų mokesčio dydžiai bei po pandemijos augantys loterijų ir azartinių lošimų organizatorių veiklos rezultatai. Be to, didžiųjų loterijų organizatoriai per 2022 m. I pusmetį, vykdydami Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo galiojusį reikalavimą paramai skyrė 5 306 034 Eur.

DAUGIAUSIAI INFORMACIJOS – IŠ TELEVIZIJOS

Iš atliktos apklausos rezultatų matyti, kad žinančių Lošimų priežiūros tarnybą ir jos atliekamas funkcijas daugėja – 2022 m. nurodžiusių, kad Lošimų priežiūros tarnybą žino, buvo 50 proc. (2021 metais žinančių buvo 46 proc., 2020 m. – 47 proc.), palyginimui, nurodžiusių, kad žino Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją buvo 56 proc. respondentų.

Virš pusės apklaustųjų (59 proc.) žino, kuo užsiima Lošimų priežiūros tarnyba – tai žymiai daugiau, nei buvo 2019 m. – 48 proc. Taip pat daugėja asmenų, kurie buvo susidūrę su Lošimų priežiūros tarnybos veikla ir liko patenkinti tarnybos darbu. 2022 metais tokių asmenų buvo dauguma – 88 proc., palyginimui, 2021 m. – 84 proc., 2020 m. – 49 proc.

Dauguma apklaustųjų informaciją apie Lošimų priežiūros tarnybą sužino iš televizijos  44 proc. ir interneto 33 proc. (tarp jaunimo tokių 47 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, daugėja asmenų, kurie informaciją apie Lošimų priežiūros tarnybą gauna iš socialinių tinklų, 2022 m. tokių asmenų buvo 17 proc., 2021 m. – 13 proc., 2020 m. – taip pat 13 proc.

NERYŠKŪS POKYČIAI LOTERIJOSE

2021 m. loterijose nurodė dalyvaujantys 47 proc. apklaustųjų, kai 2021 m. loterijose dalyvavo 49 proc. apklaustųjų. Kitaip negu azartiniuose lošimuose, loterijose daugiau dalyvauja vyresnio amžiaus (50-59 m.) rajonų centrų ir kaimo gyventojai (53 proc.). 

Nors loterijos, kaip ir lošimai, organizuojamos ir internete, absoliuti dauguma, t. y. 88 proc. dalyvaujančių loterijose, kaip ir 2021 ar 2020 metais, bilietus perka parduotuvėje, vieno apsipirkimo metu išleisdami 1-5 Eur (73 proc. respondentų).

Kaip ir 2021 m., 2022 m. apklausa parodė, kad manančių, jog dalyvavimas loterijoje gali sukelti priklausomybę, yra 39 proc., priklausomybės sukelti negali – 46 proc.

76 proc. apklaustųjų nurodė, kad loterijų reklama daro vidutinę arba labai didelę įtaką asmens apsisprendimui pirkti loterijos bilietus. Tokios pat nuomonės 2021 m. buvo 72 proc. respondentų.