Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino: radijo stoties eteryje organizuotas žaidimas atitiko loterijos požymius
Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) 2021 m. vasario 24 d. buvo pradėtas tyrimas, siekiant patikrinti, ar interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbiamo ir radijo stoties (duomenys neskelbtini) eteryje vykdomo konkurso (duomenys neskelbtini) (toliau – konkursas) organizavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Loterijų įstatymo (toliau – LĮ) reikalavimų.
Priežiūros tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu S. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 2 dalį 900 Eur bauda už tai, kad radijo stoties eteryje laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. organizavo ir vykdė konkursą, kuris atitinka loterijos požymius, neturėdamas loterijų veiklai išduotos licencijos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi Priežiūros tarnybos nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. skundas netenkintas.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi S. Z. atstovo advokato V. Radvilos apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. advokato prašymu administracinio nusižengimo byla atnaujinta. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su Priežiūros tarnybos ir abiejų teismų sprendimais žaidimą pripažinti loterija.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginiame eteryje vyko žaidimas „(duomenys neskelbtini)“. Asmenys, norėdami dalyvauti šiame žaidime, turėjo atpažinti eteryje grojančio atlikėjo kūrinį (arba du, tris kūrinius iš eilės) ir jam grojant (ar praėjus ne daugiau nei 60 sekundžių nuo jo pabaigos) išsiųsti vieną eurą kainuojančią padidinto tarifo trumpąją SMS žinutę, joje įrašę žaidimo kodą „(duomenys neskelbtini)“, po to buvo užregistruojami sistemoje kaip šio žaidimo dalyviai ir įgydavo teisę laimėti prizą – 30, 300 ar 3000 Eur. Žaidimo bendras prizų fondas buvo 30 000 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje paliko Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad loterijos (kaip ir kiti lošimai ar azartiniai žaidimai) yra veikla, kuri gali sukelti žalą žmonių sveikatai, stiprią priklausomybę, neigiamus finansinius padarinius asmenims ir šeimoms, loterijų veikla gali būti naudojamasi ir nusikalstamai veikai daryti, pvz., sukčiavimui, pinigų plovimui. Todėl loterijų veikla Lietuvos Respublikoje yra licencijuojama ir valstybės griežtai kontroliuojama. Atitinkamai loterijų veiklą vykdantiems asmenims, jų veiklai yra keliami griežti skaidrumo, sąžiningumo, finansinio stabilumo ir kt. reikalavimai, kurie pirmiausia yra susiję su licencijos loterijų veiklai įsigijimu ir turėjimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad remiantis LĮ 2 straipsnio 4 dalimi, žaidimas priskiriamas loterijai, jeigu atitinka šiuos LĮ nustatytus loterijos požymius:
1) žaidėjas perka bilietus, t. y. sumoka už dalyvavimą žaidime (rizikuoja sumokėta pinigų suma);
2) dalyvaujama atsitiktinumu, sėkme pagrįstame žaidime;
3) galima laimėti piniginius ir (ar) daiktinius laimėjimus ir (arba) neatlyginamas paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą išnagrinėję teismai teisingai nustatė, kad žaidimas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka LĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą loterijos apibrėžimą, nes:
Pirma, asmens dalyvavimą šiame konkurse lėmė tam tikro bilieto turėjimas, t. y. įrašo konkurso organizatoriaus duomenų bazėje buvimas. Asmenys, norėdami dalyvauti šiame konkurse, turėjo išsiųsti nurodytu telefono numeriu padidinto tarifo trumpąją SMS žinutę su tekstu „(duomenys neskelbtini)“, ir atvirkščiai, asmenys, neišsiuntę tokios žinutės, žaidime dėl prizo dalyvauti negalėjo. Tai atitinka LĮ 5 straipsnio 2 punkto nuostatą, kad loterijos bilietus galima platinti ir telefono ryšiu – kai loterijoje dalyvauti reikalinga informacija į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduodama telefonu ir loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje.
Antra, žaidimo „(duomenys neskelbtini)“ prizų laimėtojai buvo atrenkami atsitiktinai. Pagrindinis kriterijus leidžiantis identifikuoti loteriją, yra atsitiktinumo reikalavimas, nuo kuriuo ir priklauso, ar asmuo, įsigijęs loterijos bilietą, gali laimėti piniginius ir (ar) daiktinius laimėjimus ir (arba) neatlyginamas paslaugas. Atsitiktinumo kriterijumi siekiama atriboti loteriją nuo kitų žaidimų, kuriuose laimėtojas atrenkamas pagal jo įgūdžius, žinias, gebėjimus. Tuo atveju, kai loterijoje dalyvaujantys asmenys turi panaudoti tiek tam tikrus įgūdžius (žinias), tiek jų laimėjimas priklauso nuo atsitiktinumo, turėtų būti vertinama, kuris aspektas (įgūdžiai (žinios) ar atsitiktinumas) yra dominuojantis ir nulemiantis loterijos laimėtoją.
Nors ir asmenys, norėdami dalyvauti žaidime, be kita ko, turėjo turėti tam tikrų žinių ir atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. konkrečiu metu klausytis tiesioginio radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ eterio, atpažinus grojamą muzikos kūrinį, laiku atsiųsti trumpąją SMS žinutę su tekstu „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., tačiau tokie veiksmai buvo tik pradinės sąlygos, sudarančios galimybę, išsiunčiant SMS žinutę įsigyti bilietą, kad būtų galima dalyvauti žaidime ir pretenduoti į prizo laimėjimą, o sprendimas, kurie žaidime dalyvavę asmenys laikytini laimėtojais, priklausė nuo atsitiktinio veiksmo – programos prodiuserių sprendimo išrinkti žaidimo piniginių prizų laimėtojus. Taigi, nagrinėjamu atveju, dominuojančiu laikytinas būtent atsitiktinumas, t. y. atsitiktinis asmenų atrinkimas laimėtojais, nes toks atrinkimas priklausė ne nuo konkurso „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių žinių ar įgūdžių, bet nuo to, kaip juos atsitiktinai atrinks programos prodiuseriai.
Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad S. Z. organizuotas žaidimas „(duomenys neskelbtini)“ atitiko LĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus loterijos požymius ir jį organizuojant bei vykdant turėjo būti laikomasi šio įstatymo reikalavimų, tarp jų – turėti šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka tokiai veiklai išduotą licenciją.
Atnaujinimo data: 2023-01-06
Taip pat skaitykite:
Įgyvendintos STT rekomendacijos stiprina lošimų sektoriaus skaidrumą
GREF 2026 – Sofijoje aptarti svarbiausi lošimų rinkos priežiūros ir rizikų valdymo klausimai
Parengtos nuotolinių lošimų sutarčių nutraukimo gairės