Kaip pasikeitė lietuvių požiūris į lošimus ir loterijas?
Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu, tyrimų bendrovė Vilmorus 2021 m. lapkričio 15-27 dienomis atliko kasmetinę reprezentatyvią gyventojų apklausą „Azartiniai lošimai ir loterija“. Apklausoje sudalyvavo 1000 respondentų, iš kurių 46 proc. vyrų, o 54 proc. moterų. 42 proc. apklaustųjų yra didmiesčių gyventojai, likusi dalis gyvena mažesniuose miestuose ar kaimuose.
Lošimų priežiūros tarnybos iniciatyva reprezentatyvios apklausos yra atliekamos jau keletą metų iš eilės, todėl visuomenės nuomonė stebima periodiškai ir skaičių pokyčiai yra matomi itin aiškiai.
VISUOMENĖ ŽINO, KUO UŽSIIMA LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS TARNYBA
Gerokai daugiau nei pusė apklaustųjų (61 proc.) žino, kuo Lošimų priežiūros tarnyba užsiima – ir šis skaičius yra ženkliai išaugęs, lyginant su 2019 m., kai apie Lošimų priežiūros tarnybos veiklą žinančių buvo 48 proc.
Iš apklaustųjų, kurie patys (ar jų šeimos nariai) buvo asmeniškai susidūrę su Lošimų priežiūros tarnyba, 84 proc. liko patenkinti suteikta paslauga ar paslaugos kokybe.
Šiuo metu apie Lošimų priežiūros tarnybą žino panašus asmenų skaičius (46 proc.), kaip ir apie Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (50 proc.) ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (49 proc.). Apie Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą žino 41 proc., o apie Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybą – 22 proc. respondentų.
Didžiausią dalį asmenų, žinančių apie Lošimų priežiūros tarnybą ir jos veiklą (71 proc.), sudaro 30-39 m. amžiaus ir turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys.
Šiais metais tik 10 proc. respondentų atsakė, kad yra bandę azartinius lošimus. Tai maždaug tiek pat, kaip ir 2020 m. (12 proc.). Dažniau azartinius lošimus yra lošę jaunesnio amžiaus vyrai (18-29 m. – 17 proc., 30-39 m. – 20 proc.). Dažniausiai azartiniai lošimai yra lošiami internetu – 29 proc., lošimų namuose - 26 proc. ir lošimų automatų salonuose – 24 proc.).
Loterijose dalyvaujančių asmenų skaičius siekė 49 proc., iš kurių 88 proc. apklaustųjų bilietus perka parduotuvėje prie kasos. Dažniau tai – vyresni (50-69 m.) žmonės (55 proc.).
Siekiant išsiaiškinti lošimo dažnumą, 33 proc. lošimuose dalyvaujančių apklaustųjų nurodė, kad tą daro kartą per mėnesį ir dažniau, o 2 proc. nurodė lošiantys kasdien. 2021 m. lošiantieji vieno apsilankymo metu vidutiniškai išleisdavo iki 20 Eur (49 proc.), nuo 20 iki 100 Eur išleisdavo 29 proc. respondentų, kas atitinka ir 2020 metais atliktos apklausos duomenis.
Dažniausiai loterijos bilietai yra perkami kartą per mėnesį – 40 proc., o 72 proc. respondentai vieno apsipirkimo metu dažniausiai išleidžia nuo 1 iki 5 Eur.
Siekiant išsiaiškinti kokio amžiaus lošiantieji išbandė azartinius lošimus pirmą kartą, buvo nustatyta, kad dažniausiai pirmi lošimų bandymai vyko 18-24 m. – 52 proc. (2020 m. – 51 proc.). Bandžiusių lošti pirmą kartą iki 18 metų amžiaus 2021 tokių asmenų buvo 13 proc., tai yra 7 proc. mažiau, nei buvo 2020 metais.
Loterijose pirmą kartą sudalyvavo 18-24 m. amžiaus apklaustųjų (43 proc.), o 24 proc. tą darė iki 18 metų amžiaus.
DAUGUMA LOŠIANČIŲ SUPRANTA AZARTINIŲ LOŠIMŲ KELIAMĄ PAVOJŲ
Džiugina tai, kad didžioji dalis lošimuose dalyvaujančiu asmenų supranta apie azartinių lošimų pavojus ir net 76 proc. respondentų mano, kad azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę, o 63 proc. žino, kad gali apriboti savo galimybę dalyvauti azartiniuose lošimuose, jei toks poreikis atsirastų. Dažniau apie tai žino 18-39 m. respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes pajamas.
Tai, kad loterijos gali sukelti priklausomybę, mano 39 proc. respondentų.
Dauguma lošiančiųjų (78 proc.) nurodė, kad lošimas jiems nekelia problemų, o dėl azartinių lošimų sukeltų finansinių problemų patiria 16 proc. apklaustųjų. 10 proc. respondentų nurodė, kad yra skolinęsi pinigų azartiniams lošimams.
Didžioji dauguma loterijose dalyvaujančių respondentų (95 proc.) nurodo, kad tai jiems nesukelia jokių problemų, o absoliuti dauguma – 99 proc. – dalyvaujančių loterijose nesiskolina pinigų bilietų pirkimui.
Atsakant į klausimą kas skatina dalyvauti azartiniuose lošimuose, dažniausiai lošiantieji nurodo, kad lošti skatina noras laimėti pinigų – 47 proc. (2020 m. – 48 proc.). Taip pat svarbūs motyvai yra azartas 34 proc., noras atsipalaiduoti 32 proc., noras patirti naują laisvalaikio praleidimo būdą – 31 proc..
Įsitraukimui į loterijas, respondentų manymu, įtakos turi noras laimėti pinigų ar daiktinį prizą. Taip mano 73 proc. loterijoje dalyvaujančių asmenų.
2021 metų apklausos duomenis lyginant su 2020 metais, dažniausiai lošiantys asmenys lošimams per vieną kartą išleidžia iki 20 Eur (49 proc. respondentų, 2020 metais tokių asmenų buvo 53 proc.). 21-50 Eur per vieną kartą išleidžia 18 proc. lošiančiųjų (2020 metais tokių asmenų buvo 23 proc.), o 51-100 Eur per vieną kartą išleidžia 11 proc. lošiančiųjų (2020 metais skaičius buvo toks pats – 11 proc.).
POŽIŪRIS Į AZARTINIŲ LOŠIMŲ REKLAMĄ
Apklausoje išaiškėjo ir apklaustųjų požiūris į azartinių lošimų reklamą. 75 proc. apklaustųjų nurodo, kad lošimų reklamos galėtų nebūti ar būti jos mažiau. 2020 metais taip manančių buvo 76 proc. Taip pat 36 proc. apklaustųjų nurodo, kad lošimų reklama daro labai didelę įtaką asmens apsisprendimui lošti, dar 38 proc. – kad ta įtaka yra vidutinė. Tai, kad reklama neturi įtakos asmens apsisprendimui, mano 9 proc. apklaustųjų. Nuomonę, kad azartinių lošimų reklama būtų draudžiama, išreiškė 49 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų, 23 proc. taip nemano.
70 proc. loterijose dalyvaujančių apklaustųjų nurodo, kad loterijų reklamos galėtų nebūti ar būti jos mažiau, o 27 proc. apklaustųjų nurodo, kad loterijų reklama daro labai didelę įtaką asmens apsisprendimui dalyvauti loterijose. Už loterijų reklamos draudimą pasisako 25 proc. apklaustųjų. Virš pusės apklaustųjų – 55 proc. – norėtų, kad loterijoje dalyvaujančių asmenų amžius būtų ribojamas iki 18 m.