Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Lošimų verslas užklupus pandemijai

Data

2020 03 27

Įvertinimas
0
GettyImages-1209627596.jpg

Koronaviruso kirtis ekonomikai

2019 metais Kinijoje prasidėjęs koronaviruso protrūkis labai greitai parklupdė visą pasaulį – įbaugino žmones, skaudžiai kirto ekonomikai.

Užsitęsus esamai krizei, ekonomistai vis garsiau ima kalbėti apie užneišvengiamą ekonomikos nuopuolį – pasaulio ekonomika sulėtės, jau dabar nuostoliai yra neišvengiami. Jungtinių Tautų Organizacijos ekonomikos specialistai apskaičiavo, kad koronaviruso protrūkis pasaulio ekonomikai šiais metais gali kainuoti nuo 800 mln. iki 1,7 mlrd. eurų.

Ką 4 savaitės karantino reiškia lošimams?

Šių metų kovo 16 d., Lietuvoje įsigaliojus karantinui, savo veiklą privalėjo stabdyti ne tik turizmo agentūros, restoranai ar sporto klubai, bet ir azartinius lošimus organizuojančios bendrovės.

Nebelikus įprastų svarbiausių sporto įvykių ir atšaukus tarptautinius sporto renginius, gerokai sumažėjo lažybų pasiūlos, o vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimu dėl karantino režimo laikymosi, Lietuvoje duris užvėrė ne tik lažybų punktai, bet ir lošimo namai (kazino), lošimo automatų salonai.

Lošimų priežiūros tarnybai bendrovių pateiktais duomenims, dėl paskelbto karantino šiuo metu nedirba 1724 lošimo sektoriaus darbuotojų. Tai sudaro net 80% visų Lietuvoje azartinius lošimus organizuojančiose bendrovėse dirbančių asmenų, kurių darbo jėga yra nepanaudojama (iš viso bendrovėse dirba 2146 darbuotojai).

Šiuo metu azartinius lošimus Lietuvoje organizuoja 10 bendrovių. Per vieną mėnesį šios bendrovės už eksploatuojamus lošimo įrenginius į valstybės biudžetą vidutiniškai sumoka 820 300 Eur Loterijų ir lošimų mokesčio, tačiau, Vyriausybės nurodymu, pandemijos metu jų eksploatuoti negali.

Dar 489 391 Eur kas mėnesį bendrovės sumoka už lošimo vietų patalpų nuomą, nors vėlgi – šiose patalpose organizuoti lošimus ir pilnai vykdyti savo veiklą galės tik karantinui pasibaigus.

Bendrovės nurodo, kad iš viso vieno mėnesio išlaidos, susijusios su lošimo vietų uždarymu, sudaro beveik pustrečio milijono eurų, kadangi kitos bendrovių patiriamos išlaidos (tokios kaip patalpų priežiūros ir apsaugos paslaugos, komunaliniai mokesčiai, įrangos nuoma, ryšių sąnaudos) sudaro daugiau nei 1 milijoną eurų.

Valstybės pagalba verslui

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui, turėjo taikyti drastiškas ir ekonomiškai skausmingas verslui priemones.

Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė teisės aktų pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir krizės metu padėti verslui bei gyventojams. Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos lėšų, darbdaviams skiriant subsidijas.

Paskelbus karantiną ne visos įmonės geba dirbti nuotoliniu būdu, todėl itin sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.  Todėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo puslapyje nurodo sąrašą priimtų sprendimų, kurie šiuo įtemptu momentu padės įmonėms, kovojančioms su krizės keliamais iššūkiais.

(https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/kokia-valstybes-parama-gaus-darbuotojai-darbdaviai-ir-priziurintys-artimuosius?fbclid=IwAR28PRZitaHVh27R3o1-nfYzHZrXoV6ho0rIC7aC1A4MD6_uv7qxOU1VIVA).