2024-01-16

Lietuviškas azartas

2023 m. pabaigoje (2023 m. lapkričio mėn. 22 – gruodžio 2 d.) Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą (toliau – tyrimas), kurios metu siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų dalyvavimo azartiniuose lošimuose ir loterijose mastą, jų įsitraukimo pobūdį, išlaidas, požiūrį į šias pramogas ir kt.

Remiantis naujausio tyrimo duomenimis, 2023 m. azartinius lošimus yra lošę 12 % Lietuvos gyventojų. Tai maždaug tiek pat, kaip ir 2019-2022 m. - 10-12%. Dažniau azartinius lošimus yra lošę vyrai 20% (moterys 4%), jaunesni asmenys.

Nuotoliniai lošimai

Dažniausiai azartiniai žaidimai yra lošiami internetu – 44%, tai didžiausias paminėjimų skaičius nuo 2019 m.

Lošiantys azartinius žaidimus respondentai nurodė, kad yra lošę internetu (55%), lošimų automatų salonuose (36%), lošimo namuose (25%), lažybų punktuose (25%). 2023 m. žymiai padaugėjo lošiančių internetu (2022 m. buvo 40%), o 29% respondentų pažįsta asmenis, kurie lošia azartinius lošimus, ypač daug tokių pažįstamų tarp jaunimo (52%).

„2023 metais smarkiai išaugo lošimo internetu populiarumas. Nuotolinius lošimus bent dvigubai dažniau renkasi nei lošimą lošimo namuose (kazino) arba lažybų punkte. Lankymasis lošimo automatų salone yra antras pagal populiarumą. Nuotolinio pobūdžio lošimai, tikėtina, tapo labiau priimtinesni dėl keleto priežasčių, tokių, kaip galimybė lošti net neišėjus iš namų (tad gali lošti ir tie, kurie turi ribotas galimybes išvykti iš namų). To rezultatas yra lengvesnis ir greitesnis prieinamumas prie šios pramogos – nuotoliniai lošimai yra išskirtiniai tuo, jog laikas nuo kilusios minties apie lošimą iki pradėjimo lošti yra trumpesnis, tad asmuo turi tarsi mažiau laiko suvokti savo pasirinkimams ir juos apmąstyti. . Galiausiai, tokia lošimo forma gali būti patrauklesnė tiems, kurie lošdami siekia privatumo, išvengti socialinio kontakto“ – tyrimo rezultatus komentavo Lošimų priežiūros tarnybos vyriausioji specialistė psichologė Gabrielė Glušauskaitė.

Į lošimus vedančios nuostatos

Dažniausiai lošiantieji nurodo, kad lošti skatina noras laimėti pinigų – 56% (2019 m. buvo 51%, 2020 m. – 48%, 2021 m. – 47%, 2022 m. – 52%). Taip pat svarbūs motyvai yra azartas (34%), noras atsipalaiduoti (31%), paskatino draugai (31%).

Pasak G. Glušauskaitės, „Lošimai, kaip ir kitos pramogos gali kelti smalsumą, susidomėjimą, norą save išbandyti šioje srityje. Visgi po kurio laiko lošiant, lošimai gali išeiti už pramogos ribų ir tapti pačiam nesukontroliuojama veikla. Dažnai į tokią būseną, kai lošimas tampa nebekontroliuojamas, veda tam tikros klaidingos nuostatos, pavyzdžiui, jog „iš lošimų įmanoma pragyventi“, „aš galiu atsilošti praloštus pinigus, kadangi turiu strategiją“, „jaučiu, jog šiandien yra mano diena, todėl tikrai pasiseks“... Tokios nuostatos tik paskatina asmenis įsitraukti į lošimus, tačiau neretais atvejais jos susiformuoja lošimo eigoje, ypač pralošus reikšmingą sumą pinigų – tad troškimas juos atgauti veda į šių klaidingų nuostatų formavimąsi, kadangi su realybe, jog pinigai jau pralošti, o lošimas gali tik pagilinti problemą, susitaikyti yra sunku.“   

Dauguma – 83% – lošusiųjų azartinius lošimus nurodo, kad šie lošimai gali sukelti priklausomybę šiai veiklai  (2019 m. buvo 76%, 2020 m. –  74%, 2021 m. – 76%, 2022 m. – 73%). Dauguma lošiančiųjų – 78% – nurodė, kad lošimas jiems nekelia problemų, o tarp problemų dažniausiai buvo nurodomos finansinės problemos (16%).

Nuorodos, kaip sau padėti, jei jaučiate, jog lošimai tapo nebekontroliuojama veikla:

„Kalbėkite apie savo lošimo problemą su žmogumi, kuriuo pasitikite“, - apie pagalbos būdus asmenims, kurie jaučia, jog tampa sunku kontroliuoti savo lošimą, dalinosi G. Glušauskaitė.  „Tai galėtų būti šeimos narys, draugas ar specialistas (pavyzdžiui, lošimų priežiūros tarnybos specialistai gali tam pasitarnauti - mes suteikiame 10 nemokamų individualių konsultacijų);

Sumažinkite finansinės rizikos faktorius: atsisakykite kredito kortelių, neturėkite su savimi didelių pinigų sumų, apsiribokite galimybę pasiimti kreditą (tai galite padaryti: https://www.manocreditinfo.lt/nenoriu-kredito);

Venkite lankymosi lošimo įstaigose dėl noro pabendrauti su kitais. Taip pat lošimo nenaudokite, kaip pabėgimo;

Susiraskite alternatyvią pramogą/hobį, kuris galėtų užpildyti likusį laiką nuo lošimo.

Norėdami užsiregistruoti konsultacijoms (jas gali gauti tiek lošiantieji, tiek jų artimieji, nuotoliu arba gyvai) bei norint patekti į artimųjų savitarpio paramos grupę, susisiekite su mūsų specialistais“.

Vienas iš būdų, galintis padėti kontroliuoti lošimus yra savanoriškas apsiribojimas, pateikiant prašymą neleisti lošti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre nuo jo veikimo pradžios  2017 m. gegužės 1 d. gauti 50 097 prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (2023 m. lapkričio 30 d. duomenimis - 48 766 prašymai). Galiojančių prašymų  - 15 316.

Specialistų kontaktai -  Gabrielė tel. Nr. (8 5) 2196630, Olegas tel. Nr. (8 5) 233 6241.

Plačiau apie Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą – mūsų svetainėje.

 

Tyrimo metu taip pat teirautasi apie Lietuvos gyventojų dalyvavimą loterijose.

45%  apklaustųjų dalyvauja loterijose (2019 m. – 51%, 2020 m. – 43%, 2021 m. – 49%, 2022 m. – 47%), dažniau tai - 30-39 metų žmonės (52%).

Loterijų dalyvių įpročiai, priklausomybės pavojus

Absoliuti dauguma, kaip ir ankstesniais metais, loterijos bilietus perka parduotuvėje prie kasų – 87%, loterijos bilietai dažniausiai yra perkami kartą per mėnesį – 39%.

Gyventojai mano, kad dalyvavimas loterijose taip pat gali įtraukti. 40% dalyvaujančių loterijose nurodė, kad tai gali sukelti priklausomybę žaisti loterijos žaidimus ir šis procentas nuo 2019 m. išlieka beveik toks pat. Kaip ir pastaruosius 5 metus, absoliuti dauguma – 95% – dalyvaujančių loterijose nurodė, kad tai jiems nekelia jokių problemų.

Dažniausiai – 80% – nurodoma, kad dalyvauti loterijose skatina noras laimėti pinigų ar daiktinį prizą (2019 m. buvo 86%, 2020 m. – 76%, 2021 m. – 73%, 2022 m. – 76%).

Su naujausio 2023 m. „Vilmorus“ tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.