2023-06-08

Lietuva – dešimtuke šalių, kuriose lošėjai dažniausiai renkasi legalius lošimus internete

2021 m. bendrovė „H2 Gambling Capital” atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kokią Europos nuotolinių lošimų rinkos dalį sudaro lošimai licencijuotose svetainėse, t. y. kuriose šalyse Europos lošėjai dažniausiai lošia legaliai.

Lošimų priežiūros tarnyba, bendradarbiaudama su Danijos Karalystės azartinių lošimų priežiūros tarnyba „Spillemyndigheden“, gavo minėto 2021 m. bendrovės „H2 Gambling Capital“ tyrimo rezultatus, kuriuos nori apžvelgti ir pasidalinti su Jumis, kadangi Lietuvoje vis dar yra pasisakančių ir manančių, kad nelegali lošimų rinka šalyje užima didelę dalį ir dažnas lošėjas renkasi lošti nelegaliai.

Pažiūrėkime, ką rodo tyrimas

LIETUVA – SEPTINA SĄRAŠE

Tyrimo metu buvo išmatuotas Europos Sąjungos šalių legalios azartinių lošimų rinkos dydis procentais lyginant su nelegalios lošimų rinkos dydžiu (šaltinis 10 år med liberalisering: Danskerne foretrækker at spille på sider med dansk tilladelse (spillemyndigheden.dk). Kitaip sakant, vertinta, kiek lošėjų internete lošia legaliai, pas licencijuotus šalies azartinių lošimų organizatorius, o kiek - nelegaliai.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas šalių , kuriose didžiausias lošėjų procentas renkasi būtent legalią oficialią šalies lošimų pasiūlą, dešimtukas (TOP10).

Iš atlikto tyrimo rezultatų matyti, kad Lietuva Europos Sąjungoje patenka į šalių, kuriose daugiau asmenų renkasi legalias nuotolinių lošimų svetaines lyginant su nelegaliomis, dešimtuką ir užima 7-tą vietą (85 proc. lošimų vyksta legalioje nuotolinių lošimų rinkoje, nelegali rinka sudaro 15 proc.).

Remiantis šiuo tyrimu, 2021 m. Lietuvoje pajamos iš legalios ir nelegalios lošimų rinkos internete bei ir sumokėti (bei negauti) mokesčiai pasiskirstė taip:

Bendrosios lošimo pajamos, eurais

Priskaičiuota 13 proc. mokesčių suma, eurais

Bendrosios lošimo pajamos, procentais

2021 m. licencijuoti nuotoliniai lošimai

102,166,806

13,281,685

85

2021 m. nelegalūs nuotoliniai lošimai

18,029,437

2,343,827

15

2021 m. nuotoliniai lošimai, iš viso:

120,196,243

15,625,512

100

DEDAMOS DIDELĖS PASTANGOS

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, būtina pažymėti, kad Lietuva yra viena iš tų Europos šalių, kuri ne tik aktyviai blokuoja nelegalius lošimus šalyje (šiuo metu Lošimų priežiūros tarnybos nuolat atnaujinamame ir pildomame Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąraše – net 1250 domenai. Aktualų sąrašą visada galite rasti Lošimų priežiūros tarnybos svetainėje:

https://lpt.lrv.lt/lt/nelegalios-losimu-veiklos-vykdytojai/nelegalios-losimu-veiklos-vykdytoju-sarasas), bet tai daro pakankamai efektyviai – yra blokuojami ne tik domenai, bet ir duodami privalomi nurodymai mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu (įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus).

Atlikdama nelegalios nuotolinių lošimų veiklos stebėseną ir siekdama efektyviau vykdyti veiklą, Lošimų priežiūros tarnyba nustatytiems subjektams pirmiausia išsiunčia įspėjimus, kad šie veiklą Lietuvoje vykdo nelegaliai ir ją privalo nedelsiant nutraukti, ir tik vėliau yra atliekami nelegalios nuotolinių lošimų veiklos tyrimai.

Taip pat kiekvieną ketvirtį yra siunčiami pranešimai kitoms finansų įstaigoms, kurios neturi licencijos ir (ar) filialo ir Lietuvoje savo veiklos nevykdo, tačiau būna nustatomos atliekant tyrimą dėl nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojo, taip pat informacinis pranešimas tų šalių priežiūros apie tai, kad subjektas, kuriam institucija yra išdavusi lošimų licenciją, nelegaliai savo veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje.

Nelegalias nuotolinių lošimų paslaugas Lietuvoje teikiančių įmonių domenų blokavimą gerokai pagreitino ir palengvino galimybė blokuoti iš karto kelias veidrodines (taip vadinamas alternatyvias svetaines, kurios veikia tuo pačiu metu, tačiau skiriasi jų domeno vardas, jas valdo tas pats subjektas, svetainių išvaizda yra identiška, jos turi tą patį prekės ženklą ir prie tokių svetainių galima prisijungti tais pačiais prisijungimo duomenimis – elektroninio pašto adresu, lošėjo ID ir / arba slaptažodžiu) svetaines.