BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Europos Komisija siekia toliau stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu

Data

2020 06 02

Įvertinimas
0
brussels-4056171_960_720.jpg

2020 m. gegužės mėn. Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė savo planus, kaip toliau stiprinti Europos Sąjungos (ES) kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Komisija paskelbė veiksmų planą, kuriame išdėstytos konkrečios priemonės, kurių Komisija imsis per ateinančius 12 mėnesių, siekdama geriau įgyvendinti, prižiūrėti ir koordinuoti ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles. Šio naujo, visapusiško požiūrio tikslas yra panaikinti likusias spragas ir pašalinti visas silpnąsias vietas kovoje su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu.

Paskelbtame ES pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos veiksmų plane numatyti šeši tikslai, kurių kiekvieno siekis yra pagerinti bendrą ES kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, taip pat sustiprinti ES globalų vaidmenį šioje srityje. Šių priemonių visuma padės užtikrinti efektyvesnį ES veiksmų koordinavimą šioje srityje bei galiojančių taisyklių veiksmingumą.

Tikslai:

  1. Veiksmingas ES taisyklių taikymas: Komisija toliau atidžiai stebės, kaip valstybės narės įgyvendina ES taisykles, siekdamos užtikrinti, kad nacionalinės taisyklės atitiktų aukščiausius įmanomus standartus. Kartu šiandienos veiksmų planas skatina Europos bankininkystės instituciją (EBI) visapusiškai naudotis savo naujomis galiomis kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
  2. Bendras ES taisyklių sąvadas: nors dabartinės ES taisyklės yra plataus užmojo ir veiksmingos, valstybės narės linkusios jas taikyti labai skirtingai. Taigi skirtingas taisyklių aiškinimas lemia spragas sistemoje, kuriomis gali pasinaudoti nusikaltėliai. Siekdama kovoti su tuo, 2021 m. pirmąjį ketvirtį Komisija pasiūlys labiau suderintą taisyklių rinkinį.
  3. ES lygio priežiūra: šiuo metu kiekviena valstybė narė gali individualiai prižiūrėti, kaip įgyvendinamos ES taisyklės šioje srityje, dėl ko galimos spragos. 2021 m. pirmąjį  ketvirtį Komisija ketina pasiūlyti įsteigti ES lygmens priežiūros instituciją.
  4. Valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių koordinavimo ir paramos mechanizmas: Finansinės žvalgybos padaliniai valstybėse narėse vaidina lemiamą vaidmenį nustatant operacijas ir veiklą, kuri galėtų būti susijusi su nusikalstama veikla. 2021 m. pirmąjį ketvirtį Komisija pasiūlys sukurti ES mechanizmą, kuris padėtų toliau koordinuoti ir paremti šių įstaigų darbą.
  5. ES lygmens baudžiamosios teisės nuostatų įgyvendinimas ir keitimasis informacija: Teisminis ir policijos bendradarbiavimas, remiantis ES bei institucinėmis priemonėmis, yra būtinas, norint užtikrinti tinkamą keitimąsi informacija. Privatusis sektorius taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Komisija ketina parengti gaires dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės vaidmens, kad paaiškintų ir patobulintų dalijimąsi duomenimis.
  6. ES vaidmuo pasaulyje: ES aktyviai dalyvauja Finansinių veiksmų darbo grupėje (FATF) ir pasaulinėje arenoje formuojant tarptautinius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu standartus. Komisija pasiryžus dėti daugiau pastangų, kad šioje srityje būtume kaip vienas pasaulinis veikėjas. Visų pirma, ES turės pakoreguoti savo požiūrį į trečiąsias šalis, turinčias trūkumų kovojant su pinigų plovimu ir kovojant su teroristų finansavimu, kurie kelia pavojų mūsų bendrajai rinkai.

Europos komisija 2020 m. gegužės mėnesį peržiūrėjo savo turimą trečiųjų šalių, turinčių trūkumų kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, sąrašą, kurios kelia pavojų bendrai ES rinkai. Į sąrašą įtrauktos šios šalys: Bahamos, Barbadosas, Botsvana, Kambodža, Gana, Jamaika, Mauricijus, Mongolija, Mianmaras, Nikaragva, Panama ir Zimbabvė. Be to, iš sąrašo išbrauktos anksčiau jame buvusios šalys, t. y. Bosnija ir Hercegovina, Etiopija, Gajana, Laoso Liaudies Demokratinė Respublika, Šri Lanka ir Tunisas.

Plačiau apie tai skaitykite https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_800.