BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Azartiniai lošimai 23
    • 1.

      Ar fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, gali sudaryti sutartį su kitu fiziniu asmeniu (lošėju) bendrai azartinių lošimų veiklai vykdyti (žaisti pokerį nuotoliniu būdu), kuomet fizinis asmuo finansuotų lošėją, žaidžiantį nuotolinius pokerio lošimus, o išloštą laimėjimą dalintis šalims sutartyje nurodytomis proporcijomis?

      Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nenumatyta galimybė fiziniam asmeniui kokios nors sutarties (tame tarpe ir finansavimo sutarties) pagrindu lošti kitų asmenų vardu ar jų naudai, kadangi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Priežiūros tarnybos patvirtintą formą, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinio lošimo sutarties negali sudaryti per atstovą. Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinio lošimo sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo tapatybei nustatyti, ir patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus ir ar jam pagal šį bei kitus įstatymus nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. Atsižvelgtina ir į tai, kad ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – PPTFPĮ) nenumato galimybės asmeniui dalyvauti nuotoliniuose žaidimuose per tarpininką, finansavimo sutarties ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu, priešingu atveju, nebūtų galimybės lošimus organizuojančiai bendrovei vykdyti PPTFPĮ nustatytos nuolatinės dalykinių santykių su lošėjais stebėsenos. Fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, negali sudaryti su kitu fiziniu asmeniu tokios sutarties, kuri iš esmės prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, t. y. pažeistų Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 202 straipsnio 2 dalyje bei PPTFPĮ 9 straipsnio 1, 9 dalyse nustatytus reikalavimus.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 2.

      Ar nuo 2020 m. sausio 10 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 9 straipsnio 9 daliai, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalės nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti?

      Bendrovės, organizuojančios lošimus lošimo namuose (kazino), nepažeis PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimų, jei pradėdamos dalykinius santykius,, kliento tapatybę nustatys ir patikrins PPTFPĮ nustatyta tvarka (reikalaus pateikti asmens tapatybės dokumentų originalus), tačiau kitų vizitų metu ar piniginėms operacijoms pasiekus 1 000 Eur, kliento tapatybę patikrins pagal savo sistemoje turimus kliento duomenis (asmens dokumentų kopijas ir nuotrauką). Vadovaujantis PPTFPĮ 9 straipsnio 17 dalimi, siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami. Atsiradus pagrindui sustiprintam kliento tapatybės nustatymui (PPTFPĮ 14 straipsnis), lošimus organizuojančios bendrovės privalo taikyti papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, o vadovaujantis PPTFPĮ 14 straipsnio  3 dalies 4 punktu bei 5 dalies 3 punktu, vykdyti politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų ir didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių stebėseną.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 3.

      Ar lošimus organizuojanti bendrovė lažybų punktuose galėtų/turėtų išmokėti laimėjimus iš nuotolinių lošimų paskyrų asmenims, kurie pateiktų notaro patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę atsiimti laimėjimą lošėjo, laimėjusio lažybas, tačiau negalinčio patekti į lažybų punktą (neturinčio galimybių paso)?

      Su azartinių lošimų organizavimu susijusiems teisiniams santykiams netaikomas bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Azartinių lošimo reguliavimo sričiai galioja priešingas principas – leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 329). Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuotolinių lošimų organizatorius nuotolinių lošimų laimėjimus perveda į nuotolinių lošimų organizatoriaus tvarkomą lošėjo lošimų sąskaitą arba lošėjo pageidavimu – į lošėjo nurodytą jam priklausančią mokėjimo sąskaitą. Lošėjo pageidavimu nuotolinių lošimų organizatorius laimėjimą lošėjui išmoka grynaisiais pinigais nuotolinių lošimų organizatoriaus lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salone, totalizatoriaus ar lažybų punkte. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 202 straipsnio 2 dalimi, nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinio lošimo sutarties negali sudaryti per atstovą. Kadangi azartinių lošimų organizavimas ir dalyvavimas azartiniuose lošimuose yra griežtai reglamentuota veikla, apibrėžta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, kuomet tik tarp lošėjo, atitinkančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus, ir lošimus organizuojančios bendrovės susiklosto sutartiniai santykiai, be to, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nėra numatyta galimybė kitam asmeniui atsiimti lošėjo išloštus pinigus lošimo organizavimo vietoje, todėl laimėjimą gali atsiimti tik pats lošėjas. Jokie asmenys neturi teisės lošėjo vardu atlikti kokių nors veiksmų, t. y. lošėjo vardu sudaryti nuotolinio lošimo sutarties, lošėjo vardu užeiti į lošimo organizavimo vietą, lošėjo vardu atsiimti laimėjimą, lošėjo vardu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvoje teisiniu reguliavimu formuojama tokia valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas. Tokia teisinė politika laikytina viešosios tvarkos dalimi. Toks azartinių lošimų teisinis reguliavimas konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į valstybės formuojamą azartinių lošimų neskatinimo politiką, negali būti toleruojami tokie veiksmai, kuomet kitas asmuo, gavęs notaro patvirtintą įgaliojimą, pats galimai net nebūdamas lošėju ir norėdamas lošimo organizavimo vietoje atsiimti lošėjo išloštus pinigus, būtų skatinamas užeiti į lošimo organizavimo vietas ir galimai lošti. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 9 straipsnio 9 dalimi, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Todėl ir PPTFPĮ aspektu, kuomet pinigų suma viršytų 1 000 Eur, kitas asmuo neturi teisės atsiimti lošimo organizavimo vietoje lošėjo išlošus grynus pinigus, kadangi nebūtų užtikrintas PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimas ir iškreipta minėto reikalavimo esmė, nes būtų registruojamas ne pats lošėjas, o visai kitas, su lošimais nesusijęs asmuo.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 4.

      Ar skelbiant informaciją apie rėmimą gali būti nurodomas žodis „PRISTATO“?

      Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 54 dalyje yra nustatyta „Rėmimo“ sąvoka. Taigi, Rėmimas – pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas. Pagal VIĮ 40 straipsnio (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas) 1 dalies (Remiamos audiovizualinės žiniasklaidos pslaugos, radijo programos (ar) atskiros prokramos turi atitikti šiuos reikalavimus) 3 punktą vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama. Kadangi VIĮ  yra aiškiai apibrėžta Rėmėjo sąvoka, o VIĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai nurodyta, kaip turėtų būti pavadintas asmuo, siekiantis skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą arba prekes ir paslaugas, todėl skelbiant informaciją apie rėmimą draudžiama nurodyti žodį „PRISTATO“ (tokia sąvoka VIĮ nenumatyta) ir gali būti nurodomi tik šie žodžiai: „ RĖMĖJAS“ arba „REMIA“.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 5.

      Ar galima ant oro baliono skelbti informaciją apie rėmimą? Ar lošimus organizuojančios bendrovės kaip rėmėjo prekių ženklas gali būti nurodytas ant oro baliono,  nenurodant įspėjamojo užrašo? Ar galima skelbti azartinių lošimų reklamą ant oro baliono su įspėjamuoju užrašu?

      Įspėjamojo užrašo turinį ir jo pateikimo reklamoje taisykles nustato Priežiūros tarnyba (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 92 dalis). Įspėjamųjų užrašų pateikimo azartinių lošimų reklamoje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 7 punkte nustatyta, kad Įspėjamasis užrašas spausdintoje reklamoje turi būti baltame fone, juodame rėmelyje ir ne mažesnis, negu lentelėje pateikti dydžiai; Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad jeigu reklamos formatas didesnis, negu lentelėje nurodytas, nustatant įspėjamojo užrašo dydį punktais, turi būti įvertinamas reklamos tvirtinimo atstumas nuo artimiausios vietos, kurioje reklama bus matoma. Įspėjamasis užrašas turi būti tokio dydžio, kad būtų įskaitomas nenaudojant papildomų priemonių vaizdui priartinti; 11.3 papunktyje nustatyta, kad įspėjamasis užrašas turi būti vientisas (pateiktas vienoje vietoje), aiškiai įskaitomas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytus reikalavimus Įspėjamajam užrašui azartinių lošimų reklamoje, tinkamai įgyvendinti šiuos nurodytus reikalavimus įspėjamojo užrašo tiek dydžiui, tiek jo įskaitomumui (atsižvelgiant į oro baliono formą ir oro balionui esant nuolatinėje dinamikoje), prekių ženklui ir įspėjamajam užrašui esant išdėstytiems ne plokštumoje, o ant išgaubto paviršiaus, labai sudėtinga ar net neįmanoma, kadangi matant skelbiamą prekių ženklą, turi iškart matytis ir visas įspėjamasis užrašas, tačiau žiūrint į oro balioną iš šono, matytųsi tik dalis prekių ženklo ir tik dalis įspėjamojo užrašo. Todėl azartinių lošimų reklama ant oro baliono su įspėjamuoju užrašu, kai matosi tik dalis įspėjamojo užrašo, negali būti skelbiama, nes tokia reklama neatitinka Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 92 dalies ir Aprašo 7, 8 punktuose ir 11.3 papunktyje nustatytų reikalavimų. Tiek skelbiamas prekių ženklas, tiek ir įspėjamasis užrašas greta prekių ženklo turi matytis visas, turi būti aiškiai įskaitomas, nesvarbu, kokiu kampu žiūrint, tačiau oro balionui esant specifinės formos, tokie reikalavimai sunkiai įgyvendinami arba jų apskritai neįmanoma įgyvendinti. Skelbiant lošimo organizatoriaus, kaip rėmėjo, prekių ženklą  ant oro baliono greta lošimo organizatoriaus prekių ženklo turi būti skelbiama ir informacija, kad lošimo organizatorius yra konkrečių varžybų ar renginio rėmėjas, priešingu atveju, t. y. ant skraidančio oro baliono nenurodžius, kokias varžybas ar kokį renginį lošimo organizatorius remia, būtų visiškai neaišku, ką remia lošimo organizatorius (apie kokį rėmimo susitarimą kalbama), ir tai būtų traktuojama kaip draudžiama azartinių lošimų reklama. Atsižvelgiant į oro baliono specifinę formą, ant jo sudėtinga ar net neįmanoma informacijos apie rėmimą ar įspėjamąjį užrašą nurodyti taip, kad jis  būtų pilnai matomas, todėl  rekomenduojama azartinių lošimų reklamos ir informacijos apie rėmimą ant tokios formos išgaubtų paviršių neskelbti.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 6.

      Ar lošimo namuose (kazino) ar kitoje lošimo organizavimo vietoje (automatų salone, lažybų punkte) galima filmuoti TV pokalbių laidas? Ko negalima rodyti fone?

      Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nėra numatyta draudimo lošimo organizavimo vietos patalpose filmuoti pokalbių laidas, tačiau, vykdant filmavimą lošimo organizavimo vietos patalpose, filmavimo metu lošimus organizuojanti bendrovė turi stabdyti veiklą, nes negali būti filmuojami lošėjai, filmavimo metu negali būti rodomi lošimo įrenginiai (gali būti rodomi tik „neryškiu“ (neįskaitomu ir neįžiūrimu vaizdu)), lošimo įrenginiai filmavimo metu negali veikti, taip pat negali būti rodoma informacija, leidžianti identifikuoti konkrečią lošimus organizuojančią bendrovę. Filmavimo metu įeiti į lošimo organizavimo vietą (automatų saloną), net, jei tuo metu yra sustabdyta (nevykdoma) azartinių lošimų veikla, draudžiama asmenims, apribojusiems savo galimybę lošti ir įtrauktiems į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, taip pat asmenims, kuriems nėra suėję 18 metų (į lošimo namus (kazino), nėra suėję 21 metai) (ALĮ 10 straipsnio 10, 101 dalys), nes tokių asmenų buvimas lošimo organizavimo vietose jiems darytų neigiamą įtaką. Rodant nufilmuotą medžiagą per visuomenės informavimo priemones (TV, internetą), fone negali matytis jokios lošimo organizatorių identifikuojančios informacijos (konkrečios lošimo organizavimo vietos pavadinimo, adreso, lošimų bendrovės interneto svetainės adreso).

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 7.

      Ar galima kino filmuose (serialuose) rodyti konkrečiam lošimo organizatoriui priklausančius lošimo organizavimo vietos vaizdus?

      Kino filmuose (serialuose), dokumentiniuose filmuose, TV laidose ar bet kokiuose kituose viešai skelbiamuose vaizdo įrašuose, muzikiniuose vaizdo klipuose (toliau – vaizdo įrašai) draudžiama rodyti vaizdus, iš kurių galima būtų identifikuoti konkrečią lošimus organizuojančią bendrovę. Rodant lošimo organizavimo vietos vaizdus, rekomenduojama užšifruoti (padaryti nematomais) konkrečios lošimus organizuojančios bendrovės duomenis (bendrovės pavadinimą, prekių ženklą, kitus duomenis, leidžiančius identifikuoti konkretų lošimų organizatorių), taip pat filmo titruose nenurodyti jokios informacijos, susijusios su konkrečia lošimus organizuojančia bendrove, nes tai būtų laikoma draudžiama azartinių lošimų reklama (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalis).

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 8.

      Ar lošimo organizavimo vietos išorės (langų, fasadų) apšvietimas mirksinčiomis, skirtingų spalvų lemputėmis ar bet kokiu kitu apšvietimu, tame tarpe ir lošimų bendrovės logotipo, vaizduojamo lošimo vietos išorėje, apšvietimas mirksinčiomis lemputėmis, laikoma papildoma vaizdine informacija, draudžiama pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 91 dalį? Ar bet koks lošimo vietos išorėje esantis dekoras (pvz. šventiniai papuošimai, girliandos  ir kiti papuošimai (ant fasado, langų, prie įėjimo), nesusijęs su azartiniais lošimais, laikomas papildoma vaizdine informacija, draudžiama pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 91 dalį? Jei lošimo organizavimo vietoje vykdoma ir kita (pvz. baro veikla) ir dalis langų priklauso jam, ar tokiu atveju baro languose vaizduojama reklama ir/ar informacija, nesusijusi su lošimo veikla, laikoma papildoma vaizdine informacija, draudžiama pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 91 dalį?                 

      Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nenumatytas draudimas lošimo vietos fasadą, langus, bendrovės pavadinimą, registruotus prekių ženklus, organizuojamų lošimų rūšis, taip pat informaciją, nesusijusią su lošimais, apšviesti mirksinčiomis, skirtingų spalvų lemputėmis ar kitokiu apšvietimu, todėl toks apšvietimas yra galimas. Lošimo vietos išorėje esantis dekoras, kiti papuošimai, neturintys jokių sąsajų su azartiniais lošimais (šventinės eglutės, girliandos, šventiniai „moliūgai“ ir pan.), taip pat informacija apie lošimo vietoje vykdomą leidžiamą (baro, koncertinę) veiklą,  nesusiję su azartinių lošimų veikla, nelaikytini papildoma vaizdine informacija, draudžiama pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 91 dalį.     

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 9.

      Ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainės pozicionavimo paslaugos užsakymas ir toks lošimus organizuojančios bendrovės paieškos būdas per Google paieškos sistemą yra galimas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimams?

      Lošimus organizuojančios bendrovės internetinio puslapio pozicionavimo paslaugos užsakymas ir toks bendrovės paieškos būdas per Google paieškos sistemą yra galimas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimams, tačiau Google paieškos sistemoje atsiradus lošimus organizuojančios bendrovės reklamai, nesvarbu, kuriuo numeriu bendrovės reklama atsiras paieškoje, pačios reklamos turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 10.

      Kaip elgtis lošimo organizatoriui, kai nuotolinių lošimų kliento registracijos metu pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galiojimas pasibaigė, klientas atsisako pateikti naują (galiojantį) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prašo jam išmokėti laimėjimą, viršijantį 1 000 eurų?

      Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (toliau – PPTFP) įstatymo  9 straipsnio 9 dalį azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Nurodytu atveju, tęsiant dalykinius santykius su klientu, su kuriuo buvo sudaryta nuotolinio lošimo sutartis, bendrovė, prieš išmokėdama lošėjui jo laimėtą laimėjimą, viršijantį 1 000 eurų sumą, privalo patikrinti kliento tapatybę vienu iš PPTFP įstatymo 11 straipsnyje nurodytų būdų. Bendrovė, neturėdama patikslintų kliento duomenų, negali toliau tęsti dalykinių santykių ir, nenutraukus nuotolinio lošimo sutarties, negali išmokėti klientui laimėjimo sumos, viršijančios 1 000 eurų sumą, kadangi taip nebus užtikrintas PPTFP įstatymo 9 straipsnio 9 dalies reikalavimas. Klientui atsisakius pateikti patikslintus duomenis, bendrovė turi informuoti klientą, kad nepateikus patikslintų duomenų, su juo bus nutraukti dalykiniai santykiai (bus nutraukta nuotolinio lošimo sutartis) ir pinigų suma bus pervesta į lošėjo nurodytą jam priklausančią mokėjimo sąskaitą.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 11.

      Kiek laiko lošimo organizatoriai turi saugoti šiuos lošėjų duomenis: visas kliento transakcijas, kurios saugomos lošimo organizatoriaus platformoje, visas pinigines transakcijas (depozitus, premijas, išmokas) ir statymų istoriją (data, suma, laimėjimas ir t.t.). Ar šie duomenys privalo būti saugomi 5 metus pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 204 straipsnio 1 dalį? Nuo kada saugojimo terminas turėtų būti skaičiuojamas?

      Nors Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Nuotolinio lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuria priimama ir apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija, turi būti įdiegti ir saugomi Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti galimybę nekliudomai patikrinti įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimus“, azartinius lošimus organizuojanti bendrovė, kaip Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies („Kiti įpareigotieji subjektai“) 7 punkte nustatytas subjektas; pagal šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalį kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, naudos gavėjo tapatybės duomenis, išmokos gavėjo tapatybės duomenis, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašą, kitus duomenis, gautus kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentaciją (dokumentų originalus) turi saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 11 dalį dalykinių santykių su klientu korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos popierine forma arba elektroninėje laikmenoje, o pagal 19 straipsnio 12 dalį piniginę operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ir duomenys ar kiti juridinę galią turintys dokumentai ir duomenys, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi būti saugomi 8 metus nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Pagal 19 straipsnio 14 dalį saugojimo terminai gali būti papildomai pratęsti ne ilgiau kaip 2 metams, kai yra motyvuotas kompetentingos institucijos nurodymas.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 12.

      Kaip Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti pranešimą dėl lošimus organizuojančios bendrovės galimai neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo galimai pažeistų teisių?

      Lošėjų, žaidėjų, institucijų, piliečių ir kt. pranešimai dėl ūkio subjektų galimai padarytų ar daromų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų Priežiūros tarnybai pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, raštu tiesiogiai kreipiantis į  Priežiūros tarnybą ar elektroninio pašto adresu [email protected] Pranešimas privalo būti: pasirašytas, nurodytas asmens vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo). Pranešimai, siunčiami elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu; parašytas valstybine arba anglų kalba; parašytas įskaitomai. Elektroniniu būdu pateiktas pranešimas sudaromas taip, kad jį gavusi Priežiūros tarnyba galėtų: atpažinti elektroninio dokumento formatą; atidaryti ir apdoroti jį elektroninių dokumentų valdymo sistemos ar kitomis institucijos naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis; atpažinti pranešimo turinį; identifikuoti elektroninį parašą ir pranešimą pateikusį asmenį. Kai asmens pranešimą Priežiūros tarnybai paduoda asmens atstovas, jis privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir asmens pranešimą. Pranešimas, neatitinkantis nurodytų aukščiau nurodytų reikalavimų, laikomas anoniminiu ir nenagrinėjamas tais atvejais, kai pranešimo objektas yra susijęs su pranešimą pateikusio asmens interesų gynimu ir nenustačius asmens tapatybės nėra galimybės apginti jo interesų. Jei pranešimas neatitinka nurodytų reikalavimų, esant galimybei, asmeniui pasiūloma per 10 darbo dienų nuo tokio siūlymo pateikimo ištaisyti pranešimo trūkumus.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 13.

      Ar baruose, esančiuose lošimo vietose, galima klientams leisti atsiskaityti mokėjimo (debeto, kredito) kortele?

      Įstatymų leidėjas, įteisindamas galimybę patalpose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai, vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą (restoranų, barų, koncertinę veiklą ir valiutos keitimą), nesiekė apriboti asmenų, esančių lošimo organizavimo vietoje, teisių atsiskaityti už kito juridinio subjekto teikiamas baro veiklos paslaugas (įsigyjamas prekes) banko (debeto, kredito) kortelėmis. Įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatydamas draudimą atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis patalpose, kuriose organizuojami lošimai, siekė apriboti tik galimybę įsigyti lošimams naudojamus kreditus, už šiuos tiesiogiai atsiskaitant banko kortele. Taigi, lošimo organizavimo vietose atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortele už baro veiklos paslaugas nedraudžiama (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. AN2-325-795/2019).

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 14.

      Ar lošimus organizuojančios bendrovės, šiuo metu turinčios leidimus organizuoti nuotolinius lošimus,  po 2022 m. liepos 1 d. nebeprivalės turėti antžeminių lošimų organizavimo vietų?

      Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 81, 9, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo 3 straipsnyje, kuriame pakeičiamas šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 81 straipsnis, nustatoma, kad: „Organizuoti nuotolinius stalo lošimus, nuotolinius lošimus automatu, nuotolines lažybas ar nuotolinį totalizatorių, įskaitant ir nuotolinį žirgų totalizatorių, nuotolinius bingo lošimus turi teisę bendrovės, šiame įstatyme nustatyta tvarka gavusios šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą licenciją, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą“. Nurodyta nuostata nustato 3 sąlygas, kurioms esant bendrovė turi teisę organizuoti nuotolinius lošimus, t. y., bendrovė privalo turėti: 1. licenciją organizuoti nuotolinius lošimus; 2. leidimą organizuoti nuotolinius lošimus; 3. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintą atitinkamo nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą. Šiuo metu turinčios leidimus organizuoti nuotolinius lošimus bendrovės neprivalės turėti antžeminių lošimų organizavimo vietų, kaip to reikalauja šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 81 straipsnis, po 2022 m. liepos 1 d. tik tokiu atveju, jei bendrovės atitiks aukščiau išvardintas sąlygas, t. y. gaus licenciją bei leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 1, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu Įstatymo 2 straipsnyje, kuriuo šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas papildomas nauju 51 straipsniu, numatyta, kad Juridiniai asmenys, Įstatyme nustatyta tvarka siekiantys įgyti licenciją organizuoti azartinius lošimus, apmokestinami vienkartiniu mokesčiu už licencijos organizuoti nuotolinius lošimus išdavimą – 500 000 eurų.

      Atnaujinta: 2021 12 21

    • 15.

      Kaip yra skaičiuojama lošimo automatų procentinė laimėjimų fondo dalis?

      Lietuvoje ekploatuojami A ir B kategorijų lošimo automatai. Automatų procentinė laimėjimų fondo dalis skaičiuojama viso lošimo automato gyvavimo laikotarpiu. A kategorijos automatų laimėjimų fondas yra nuo 90 % iki 100 %, o B kategorijos – nuo 80 % iki 100 %. Minėta procentinė laimėjimų fondo dalis yra nurodyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme ir Reikalavimuose lošimo įrenginiams ir stalams. Tai, kad kiekvieno lošimo automato procentinė laimėjimų fondo dalis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus yra užtikrinama Lošimų priežiūros tarnybos ir lošimo įrenginių bei jų tipų sertifikatus išduodančių akredituotų įstaigų (laboratorijų).

      Atnaujinta: 2021 10 19

    • 16.

      Ar Lošimų priežiūros tarnyba išduoda pažymas lošėjams apie įmokėtas sumas už dalyvavimą lošime ir išmokėtus laimėjimus?

      Ne. Lošimų priežiūros tarnyba neišduoda lošėjams pažymų apie jų įmokėtas sumas už dalyvavimą lošime ir jiems išmokėtus laimėjimus.

      Pažymą apie išmokėtus laimėjimus privalo išduoti bendrovė, kuri išmokėjo laimėjimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, laimėjusio asmens reikalavimu lošimų organizatorius privalo jam išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą, pagrindžiančią turto deklaravimą.

      Atnaujinta: 2021 10 19

    • 17.

      Kada žaidimas priskirtinas loterijai arba lošimui.

      Lietuvos Respublikoje loterijų organizavimo veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme (toliau – Loterijų įstatymas), kurio 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad loterija laikytinas žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Taigi, visais loterijos požymiais: 1) bilieto pirkimas; 2) atsitiktinis prizo lošimas, pasižymintis žaidimas laikytinas loterija, kurios organizavimui reikalinga loterijų veiklos licencija.

      Atkreiptinas dėmesys, kad Loterijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą.

      Azartinių lošimų veikla Lietuvos Respublikoje reglamentuojama Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme (toliau – Azartinių lošimų įstatymas). Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad azartinis lošimas, tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas, Taigi, azartinio lošimo požymiai yra šie: 1) dalyviai siekia piniginio laimėjimo; 2) dalyviai savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos; 3) laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, laikytinas azartiniu lošimu, kurio organizavimas galimas tik turint atitinkamos rūšies licenciją organizuoti lošimus.

      Pažymėtina, kad nors žaidimas ir gali turėti visus loterijos arba azartinio lošimo požymius, jo organizavimas galimas tik jei jis atitinka vieną iš Loterijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų loterijų rūšių arba vieną iš Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų azartinių lošimų rūšių.

      Loterijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios loterijų rūšys:

      1) Momentinė loterija – loterija, kurios informacija apie laimėjimus ir jų dydį nurodoma loterijos bilietuose prieš pradedant juos pardavinėti, o žaidėjas apie laimėjimą sužino iškart, kai nusiperka loterijos bilietą ir patikrina jį loterijos taisyklėse nustatyta tvarka.

      2) Sportinė loterija – loterija, kurios laimėjimą ir jo dydį lemia loterijos biliete teisingai pasirinktų skaičių ir (ar) kitų ženklų, priklausančių nuo sporto varžybų baigties ir rodančių jų rezultatą, skaičius.

      3) Tiražinė loterija – loterija, kurioje dalyvaujama loterijos biliete pasirinkus skaičius ir (ar) kitus ženklus arba pasirinkus loterijos bilietą su iš anksto išspausdintais skaičiais ir (ar) kitais ženklais ir kurios laimėjimą ir jo dydį lemia loterijos bilieto kaina bei sutapęs žaidėjo pasirinktų arba iš anksto išspausdintų ir tiražo metu iškritusių skaičių ir (ar) kitų ženklų skaičius.

      Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios azartinių lošimų rūšys:

      1. Lošimai automatu:

      1) lošimas A kategorijos automatu – kai lošiama žetonus įmetus į automatą ir laimėjimas per automatą išmokamas žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas;

      2) lošimas B kategorijos automatu – kai lošiama į automatą įmetus metalinius pinigus ir (arba) žetonus ir laimėjimas per automatą išmokamas pinigais arba žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas.

      2. Bingas – kai lošiama naudojant skaičių korteles ir švieslentę; laimėjimo dydis priklauso nuo visos įmokų sumos bei atspėtų atsitiktiniu būdu parenkamų skaičių derinio. Bendras bingo laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų bendros įmokų sumos.

      3. Stalo lošimai:

      1) ruletė – kai lošiama spėjant, kurioje vietoje sustos rutuliukas, numestas ant besisukančio rato; laimėjimo dydis priklauso nuo visos užstatytos sumos ir iš anksto nustatytos laimėjimo proporcijos;

      2) kortų arba kauliukų lošimas – kai laimėtojas ir laimėjimo dydis nustatomas pagal iškritusių kortų simbolius arba kauliukų akių skaičių.

      4. Totalizatorius – sporto varžybų rezultatų spėjimas, kai laimėjimo dydis priklauso nuo totalizatoriaus lošėjo įmokėtos (totalizatoriaus organizatorių iš anksto nustatytos) sumos ir totalizatoriaus laimėjimų fondo santykio. Bendras totalizatoriaus laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 50 procentų bendros įmokų sumos.

      5. Lažybos – abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento.

      6. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojantis ryšio priemonėmis. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir lošimai internetu.

      Atnaujinta: 2021 10 19

    • 18.

      Kokie reikalavimai bendrovių, organizuojančių lošimus, įstatiniam kapitalui. Kaip gauti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus.

      Azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (toliau – Azartinių lošimų įstatymas), kurio 13 straipsnyje nustatyti reikalavimai lošimus organizuojančių bendrovių įstatiniam kapitalui.

      Bingą, totalizatorių, lažybas organizuojančios bendrovės apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 289 000 eurų, o žirgų totalizatorių organizuojančios bendrovės – ne mažesnis kaip 144 000 eurų.

      Bendrovės, organizuojančios lošimus B kategorijos automatais, apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 289 000 eurų, o tais atvejais, kai bendrovė organizuoja lošimus lošimo namuose (kazino), – 1 158 000 eurų.

      Azartinių lošimų įstatymo 81 straipsnyje nurodyta, kad organizuoti nuotolinius lošimus turi teisę bendrovės, šiame įstatyme nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus, įsteigusios ne mažiau kaip vienus lošimo namus (kazino) arba ne mažiau kaip 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų ir teikiančios juose lošimo paslaugas, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų. Nuotolinius lošimus gali organizuoti atitinkamą licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, jeigu šį filialą įsteigęs asmuo atitinka šiame įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus.“

      Taigi, bendrovė, norinti organizuoti nuotolinius lošimus, visų pirma turi gauti vieną iš Azartinių lošimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų, vėliau įsisteigti atitinkamą skaičių lošimo organizavimo vietų ir tik tada gali kreiptis dėl leidimo organizuoti nuotolinius lošimus išdavimo.

      Atnaujinta: 2021 10 19

    • 19.

      Ar žaidimo, kai asmuo, pirkdamas tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti prizą, organizavimas laikytinas azartinių lošimų arba loterijų organizavimu.

      Lietuvos Respublikoje azartinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad azartiniu lošimu laikytinas žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Atsižvelgiant į tai, žaidimas turintis visus aukščiau nurodytus požymius, t. y.: 1) dalyviai siekia piniginio laimėjimo; 2) dalyviai savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos; 3) laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, laikytinas azartiniu lošimu, kurio organizavimas galimas tik turint atitinkamos rūšies licenciją organizuoti lošimus.

      Lietuvos Respublikoje loterijų organizavimo veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme (toliau – Loterijų įstatymas), kurio 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad loterija laikytinas žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Taigi, visais loterijos požymiais: 1) bilieto pirkimas; 2) atsitiktinis prizo lošimas, pasižymintis žaidimas laikytinas loterija, kurios organizavimui reikalinga loterijų veiklos licencija.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Loterijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą.

      Taigi, žaidimo, kai asmuo, pirkdamas tam tikrą prekę arba paslaugą, turi galimybę laimėti prizą, organizavimas neturi nei azartinio lošimo, nei loterijos požymių visumos, kai žaidime dalyvaujama nesiekiant piniginio laimėjimo ir nerizikuojant netekti įmokėtos sumos, taip pat nėra perkami loterijos bilietai.

      Atnaujinta: 2021 10 19

    • 20.

      Kur galima sužinoti konkrečius lošimo įrenginių tipus, kuriuos leidžiama eksploatuoti Lietuvos Respublikoje?

      Tai galite sužinoti mūsų svetainėje, įėję į skitį „Registras“. Ten rasite nuorodą „Patvirtinti lošimo įrenginių tipai“.

      Atnaujinta: 2021 10 19

    • 21.

      Kokius dokumentus turi pateikti bendrovė, norėdama gauti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino)?

      DOKUMENTAI, KURIŲ REIKIA LOŠIMO ORGANIZAVIMO LEIDIMAMS GAUTI

      Bendrovė, pageidaujanti gauti lošimo organizavimo leidimą, pateikia Priežiūros komisijai prašymą, kuriame nurodoma:
      – bendrovės pavadinimas,
      – kodas,
      – buveinės adresas,
      – telefono ir fakso numeriai,
      – numatomos lošimų organizavimo vietos adresas, telefono numeris,
      – numatomų organizuoti lošimų rūšys,
      – lošimo organizavimo licencijos išdavimo data ir numeris (jei lošimo organizavimo leidimas išduodamas lošimo organizavimo licenciją turinčiai bendrovei),
      – bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens (tokiu atveju pridedamas įgalinimą patvirtinantis dokumentas), užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, prašymo data, išvardijami pridedami dokumentai.
      Kartu su prašymu išduoti lošimo organizavimo leidimą pateikiami šie dokumentai ir informacija:
      1. lošimų organizavimo reglamentai;
      2. lošimo įrenginių aprašymas (nurodomas numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių tipas, gamintojas, pagaminimo metai ir mėnuo, kiekvieno numatomo eksploatuoti lošimo įrenginio serija ir numeris);
      3. dokumentai, patvirtinantys bendrovės nuosavybės teisę į numatomus eksploatuoti lošimo įrenginius, arba šių įrenginių įsigijimo išperkamosios nuomos (lizingo) būdu sutarčių kopijos:
      3.1. pirkimo–pardavimo sutarties ar kito sandorio, patvirtinančio bendrovės nuosavybės teisę į numatomus eksploatuoti lošimo įrenginius arba šių įsigijimą, kopijos;
      3.2. išrašas iš bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ar kiti dokumentai, patvirtinantys įrenginių įsigijimą, apmokėjimą bei disponavimą jais (muitinės deklaracijų, važtaraščių, banko pavedimų, kasos išlaidų orderių kopijos, kiti dokumentai).
      4. numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių skaičius;
      5. akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotų sertifikatų, patvirtinančių, kad numatomi eksploatuoti lošimo įrenginiai atitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Priežiūros komisijos nustatytus reikalavimus, kopijos;
      6. informacija apie lošimų organizavimo vietą:
      6.1. detalus patalpų, kuriose norima gauti lošimo organizavimo leidimą organizuoti lošimus, planas, kuriame nurodytas planuojamas lošimo įrenginių bei su lošimu susijusios įrangos išdėstymas;
      6.2 informacija, ar numatomoje lošimų organizavimo vietoje bus keičiama valiuta, organizuojama restoranų, barų, koncertinė veikla. Šiuo atveju pateikiama patalpų nuomos sutarties kopija;
      6.3. dokumentai, patvirtinantys, kad numatomos lošimų organizavimo vietos patalpos atiduotos eksploatuoti.
      7. dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties kopijos bei išrašas iš viešojo registro apie tokio sandorio įregistravimą;
      8. taisyklės, nustatančios įėjimo į automatų, bingo salonus arba lošimo namus (kazino) užmokestį, jo mokėjimo tvarką (jeigu užmokestis bus imamas);
      9. bendrovės vadovo pasirašytas lošimo automatų, bingo salonų arba lošimo namų (kazino) (numatomos lošimų organizavimo vietos) administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų ir lošėjus aptarnaujančio personalo sąrašas, kuriame nurodomi vardai, pavardės, asmens kodai. Šiuo atveju pateikiamas sąrašas tų darbuotojų, kurie dirbs lošimo automatų, bingo salonuose arba lošimo namuose (kazino), jei bus išduotas lošimo organizavimo leidimas. Taip pat su sąrašu pateikiamos nurodytų fizinių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų, asmens identifikavimo kortelių ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) kopijos;
      10. savivaldybės tarybos sutikimas savivaldybės teritorijoje steigti lošimo namus (kazino) (tuo atveju, jei į Priežiūros komisiją kreipiasi bendrovė, norinti gauti leidimą atidaryti lošimo namus (kazino));
      11. dokumentai, reglamentuojantys piniginių lėšų ir žetonų arba bingo kortelių apskaitos tvarką lošimo organizavimo vietoje;
      12. dokumentai (banko, vertybinių popierių sąskaitų išrašai, balansas, sudarytas prašymo pateikimo dieną, kiti buhalteriniai dokumentai), patvirtinantys, kad bendrovė įvykdė Priežiūros komisijos patvirtintos Azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarkos reikalavimus;
      13. informacija apie visus pasikeitimus dokumentuose, kurių reikia lošimo organizavimo licencijai gauti, įvykusius per laikotarpį nuo prašymo išduoti lošimo organizavimo licenciją pateikimo iki prašymo išduoti lošimo organizavimo leidimą pateikimo (jei prašymas išduoti lošimo organizavimo leidimą pateikiamas po prašymo išduoti lošimo organizavimo licenciją);
      14. dokumentas, patvirtinantis, kad už lošimo organizavimo leidimo išdavimą sumokėta nustatytoji valstybės rinkliava.

      Atnaujinta: 2021 10 19

    • 22.

      Ar pagal LR įstatymus galima organizuoti šunų ir žirgų lenktynių totalizatorių? Jei taip, tai galbūt jau Lietuvoje kas nors užsiima tokia veikla? Dėkoju už atsakymą.

      Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme ( Žin., 2001, 43-1495) totalizatorius apibrėžiamas kaip atskira lošimo rūšis – sporto varžybų rezultatų spėjimas, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento.
      Jūsų minimų sporto varžybų – šunų ir žirgų lenktynių – pagrindu galima organizuoti totalizatorių. Lošimų organizavimo tvarka ir sąlygos reglamentuotos minėtame Azartinių lošimų įstatyme.

      Atnaujinta: 2021 10 19

    • 23.

      Kokius dokumentus turi pateikti bendrovė, norėdama gauti licenciją organizuoti azartinius lošimus?

      Gali būti išduodamos licencijos organizuoti šiuos lošimus:

      1) stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais;

      2) lošimus B kategorijos automatais;

      3) bingą;

      4) totalizatorių;

      5) lažybas.

       

      Bendrovė, norinti gauti licenciją organizuoti lošimus (toliau – licencija), Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) pateikia Priežiūros tarnybos nustatytos formos prašymą išduoti licenciją (prašymo forma), kuriame nurodoma, kokios rūšies licencijos prašoma.

      Kartu su prašymu išduoti licenciją bendrovė pateikia šiuos dokumentus ir informaciją:

       

      1. paskutinių ir einamųjų metų finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvadomis (jeigu prašymą teikia veikianti bendrovė) ar bendrovės balansą (jeigu prašymą teikia įsteigta nauja ir veiklos nevykdžiusi bendrovė), išskyrus atvejus, kai bendrovė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šiuos dokumentus ir informaciją yra pateikusi Juridinių asmenų registrui;

      2. dokumentus, kuriais patvirtinamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 13 straipsnyje nurodytas įstatinio kapitalo suformavimas pinigais, apmokėjimas ir disponavimas juo:

      2.1. akcijų pirkimo–pardavimo ar kitų sutarčių ir akcijų apmokėjimo patvirtinimo dokumentų (mokėjimo pavedimų, sąskaitų išrašų) kopijas;

      2.2. kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas įstatinio kapitalo suformavimas pinigais, apmokėjimas ir disponavimas juo, kopijas;

      3. dokumentus apie bendrovės akcininkų lėšų, naudotų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę (pinigų gavimo šaltinius):

      3.1. deklaracijų, nurodytų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme, duomenų, kurie būtini akcininkų lėšų, iš kurių suformuotas įstatinis kapitalas, kilmei pagrįsti, kopijas;

      3.2. dovanojimo, pirkimo–pardavimo, paskolų sutarčių kopijas;

      3.3. juridinio asmens balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas;

      3.4. kitų dokumentų, kuriais patvirtinami lėšų, iš kurių suformuotas įstatinis kapitalas, gavimo šaltiniai, kopijas;

      4. duomenis apie bendrovės akcininką kontroliuojantį (-čius) asmenį (-is):

      4.1. bendrovės akcininką kontroliuojančių asmenų sąrašą, nurodydama fizinių asmenų vardus, pavardes, asmens kodus arba juridinių asmenų pavadinimus, juridinių asmenų kodus;

      4.2. fizinių asmenų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;

      5. duomenis apie bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, bendrovės vadovą, vadovo pavaduotoją, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus asmenis, galinčius tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą:

      5.1. asmenų sąrašą, nurodydama fizinių asmenų vardus, pavardes, asmens kodus arba juridinių asmenų pavadinimus, juridinių asmenų kodus;

      5.2. fizinių asmenų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;

      6. informaciją apie 4 ir 5 punktuose nurodytų asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme, nurodydama įmonės, kurios valdyme dalyvaujama, pavadinimą, juridinio asmens kodą, einamas pareigas, turimą kapitalo dalį;

      7. rašytinį patvirtinimą, kad bendrovė atitinka Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 4 ir 14 dalyse ir 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

       

      Jeigu prašymą pateikia užsienio bendrovės – kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigto bet kokios teisinės formos juridinio asmens ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriai toje valstybėje narėje suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą, – filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje ir atliekantis visas juridinio asmens funkcijas ar dalį jų, kartu su 1-7 punktuose nurodytais dokumentais ir informacija apie filialą įsteigusią užsienio bendrovę pateikiami:

       

      1.1. valstybės narės, kurioje užsienio bendrovė yra įsteigta, institucijos, suteikusios teisę užsienio bendrovei vykdyti lošimų veiklą toje valstybėje narėje, rašytinis patvirtinimas arba institucijos išduotas leidimas, patvirtinantys, kad užsienio bendrovė turi teisę vykdyti lošimų veiklą toje valstybėje narėje;

      1.2. užsienio bendrovės rašytinis įsipareigojimas, kad įsteigtas filialas buhalterinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus tvarkys ir laikys filialo buveinėje;

      2. duomenys apie filialo vadovą, jo dalyvavimą kitų įmonių valdyme:

      2.1. vardas, pavardė, asmens kodas;

      2.2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;

      2.3. įmonės, kurios valdyme dalyvaujama, pavadinimas, juridinio asmens kodas, einamos pareigos, turima kapitalo dalis.

       

      Už licencijos organizuoti lošimus išdavimą turi būti sumokėta nustatyta valstybės rinkliava.

       

      Atnaujinta: 2021 10 19